Profsąjunga mobilizavo savo jėgas
Nuo 2003 metų kultūros darbuotojai Trakuose turi profesinę sąjungą. Susidarius grėsmingai padėčiai, profsąjungininkai sutelkė savo jėgas, išsirinko naują pirmininkę – Daivą Barkauskaitę – ir tarybą. Kultūros rūmų darbuotojų atstovai kartu su direktoriumi Vytautu Mikalausku, beje, labai mėgiamo savo kolektyvo, ėmėsi žygių užkirsti kelią tokiam drastiškam susidorojimui su rajono kultūra.
Kaip redakcijai pasakojo ponia Daiva, susijungus Trakų kultūros rūmams, 2004 m. rajono savivaldybės taryba patvirtino 8 filialus – 70 etatų. 2001-2002 metais pagal kultūros finansavimą Trakų rajonas užėmė vieną iš paskutiniųjų vietų šalyje. Tik priėmus sprendimus, sureguliavus finansinius srautus, 2003 m. vienintelė kultūros įstaiga rajone pasiekė respublikos vidurkį.
Vienas žmogus – meno vadovas ir kūrikas
Trakų rajono kultūros rūmai – aukščiausią kategoriją turinti įstaiga. Vienas iš pagrindinių reikalavimų įgyti tokią kategoriją – aptarnaujamos zonos dydis bei kultūros ir meno darbuotojų skaičius. Be to, 2004 m., padedant savivaldybei, paruoštas ir Kultūros ministerijai pristatytas 1,2 milijono litų investicinis projektas. Taip drastiškai sumažinus finansavimą, rūmai nebegalės pretenduoti į aukščiausią kategoriją, vadinasi, neteks teisės pretenduoti į valstybės investicijas.
Savivaldybės valdžia siūlo palikti 31,5 etato, naikinti filialus atleidžiant 60 proc. darbuotojų. Kultūros darbuotojai įsitikinę, jog tai ne taupymas, o visos kultūros sistemos naikinimas.
Sumažinus darbuotojų, rūmuose praktiškai liks tik aptarnaujantis personalas, o dar likusiuose filialuose dirbs po vieną žmogų, kuris turės būti ir meno vadovu, ir administratoriumi, ir valytoju, ir net kūriku.
Vaikų laisvalaikis valdžiai nerūpi
Įgyvendinus valdžios siūlymus, rajone (beveik 38 tūkst. gyventojų) liktų 5,5 etato kūrybinio darbuotojo. Dabar rajone yra net 49 įvairaus žanro kolektyvai. Netekus kolektyvų vadovų, neliks ir kolektyvų. Rajono kultūros darbuotojai jau svarsto galimybę atšaukti jau šiais metais suplanuotus masinius renginius (7 regioniniai ir tarptautiniai renginiai).
Tačiau skaudžiausia, jog nebelikus vienintelių kultūros židinėlių kaimuose, daugelis vaikų, kurie mielai laisvalaikiu lanko įvairius būrelius, turės sugalvoti, kaip save realizuoti. „Ar tai teisingas kelias, ypač kada turime galvoti apie narkotikų ir nusikalstamumo prevenciją?“, – retoriškai klausia D.Barkauskaitė.
Pasiūlė alternatyvą, tačiau nebuvo išgirsti
Trakų rajono kultūros rūmų taryba bei administracija pasiūlė rajono savivaldybės tarybai kitą išeitį, kuri leistų laipsniškai mažinti lėšas, gaunamas iš biudžeto ir didinti specialių programų surenkamas lėšas. Deja, į tai nebuvo atsižvelgta. Apie rajono tarybos sprendimą kultūros darbuotojai sužinojo „post faktum”. Šiam klausimui išnagrinėti nebuvo kviečiami nei Švietimo ir kultūros skyriaus atstovai, nei kultūros rūmų žmonės, juo labiau ir profesinė sąjunga.
Trakų rajono kultūros darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į apskrities darbo inspekciją, Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungos federacijos pirmininkę Aleksandrą Leparskienę, teisininkus. Padėtis tapo juokingai graudi, kai savivaldybė rūmams atjungė telefono ryšį. Šį mėnesį Trakuose numatytas tarptautinis kapelų festivalis, kurį dabar be interneto ir telefono ryšio rengti tapo praktiškai neįmanoma.
Ministerijoje nenudžiugino
Profsąjungos atstovai kartu su A.Leparskiene lankėsi pas Trakų rajono merą Vytautą Petkevičių (Naujoji sąjunga), tačiau pavyko tik išgauti pažadą, jog rūmų telefonai vėl bus įjungti. Deja, Kultūros ministerija taip pat nesiteikė pagelbėti motyvuodama tuo, jog tai ne jų reikalas, kad savivaldybė kaip įstaigos steigėja privalo tvarkytis pati ir jos spausti esą niekaip negalima. Anot ponios Aleksandros, pareiškus norą susitikti su ministru, jo patarėja Zita Čepaitė pasiūlė raštu surašyti, ko profsąjungininkai norį ir laukti ministerijos atsakymo. “Žmonės ministerijoje pasikeitė, o stilius liko toks pat”, – apgailestavo A.Leparskienė.
Kultūros žmonės nusiteikę ryžtingai
Nors ir labai norisi vengti politikavimo, tačiau visi susidūrę su šia situacija pripažįsta, jog sprendimas taupyti kultūros sąskaita, atrodo, buvo grynai politinis. Savivaldybėse partijos kovoja tarpusavyje ir šį kartą, deja, po politikos mašina pakliuvo kultūra.
Tačiau džiugu, jog dabar darbuotojai nežada nuleisti rankų. Profsąjungininkai svarsto galimybę imtis kraštutinės priemonės – streiko. “Esu labai patenkinta, kad pirmą kartą kultūros darbuotojai pasiryžo gintis”, – redakcijai sakė Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungos federacijos pirmininkė A.Leparskienė.
Ramunė Motiejūnaitė
“Lietuvos profsąjungos”
