Miškų sektoriuje tarnybiniai butai turi išlikti, tačiau piktnaudžiavimas turto valdymu netoleruotinas, teigia Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF), Aplinkos ministerijai pristačius išvadas dėl urėdijų valdomo turto nuomos pažeidimų.

Pasak LMPF pirmininkės Ingos Ruginienės, nors Aplinkos ministerija skelbia apie aptiktus pažeidimus, tarnybiniai butai urėdijose buvo išnuomojami pagal Vyriausybės ir ministerijos patvirtintą tvarką, o urėdijos griežtai tos tvarkos laikėsi.

„Dabar Aplinkos ministerija turi visas galimybes tvarką patobulinti. O tie pažeidimai, tai žinote, visada, kai darai kokį nors tyrimą, gali vieną ar kitą pažeidimą rasti, o jeigu yra tokių piktybiškų atvejų, reikia juos viešinti. Jeigu yra pažeidimai, žmonės turi būti baudžiami“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai ELTA sakė I. Ruginienė, kritiškai įvertinusi duomenis, kad būstas urėdijose kartais nuomojamas ir baigusiems tarnybą darbuotojams ar apskritai pašaliniams asmenims.

Federacijos pirmininkė teigia, kad tarnybiniai butai vis dėlto yra viena iš priemonių pritraukti į regionus kompetentingų specialistų, o tokia praktika taikoma ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistemoje.

„Miškų sektoriuje atlyginimai nėra dideli, ir jeigu atimsime dar ir galimybę žmogui įsikurti su šeima ir įleisti šaknis kaimo vietovėje, na, tai tada apie regionų plėtrą nėra ką šnekėti – tiesiog regionai eis mirties keliu. Toks paskatinimas jaunimui važiuoti ne į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, o į kaimišką vietovę, privalo išlikti“, – sakė I. Ruginienė.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas ketvirtadienį išsakė nuomonę, kad tarnybinės patalpos turi būti užtikrinamos tik išskirtiniais atvejais, t.y. kai girininkijos ypač nutolusios nuo gyvenamųjų centrų. Tad tarnybinis būstas galėtų būti priemonė pritraukti darbuotojus į konkretų tašką. Kitais atvejais darbuotojai turėtų nuomotis būstą iš atlyginimo lėšų.

Aplinkos viceministras kartu atkreipė dėmesį, kad vykdant valstybinių miškų ūkio pertvarką nuo gruodžio 31 d. visi 42 urėdai neteks savo pareigų ir bus organizuojami konkursai į vienos įmonės padalinių vadovus.

LMFP pirmininkė I. Ruginienė teigia, kad iš principo neprieštarauja tokiai reformos eigai, bet ragina Aplinkos ministeriją būti objektyvią ir pasistengti išsaugoti vertingus specialistus.

„Man labiau rūpi likimas tų 4 tūkst. žmonių, kurie dirba sistemoje, ir koks bus jų likimas, – žinių apie tai neturiu. O dėl urėdų – tai nėra blogai, bet būtų neteisinga teigti, kad visi 42 vadovai yra korumpuoti ir nesąžiningi, tarp jų yra gerų specialistų, ir tokiais specialistais mums nereikėtų mėtytis“, – sakė I. Ruginienė.

Miškininkų atstovė taip pat priminė valdžios ketinimus pristatyti reformą urėdijoms, aptarti socialinius klausimus.

„Tikiuosi, kad Premjeras, aplinkos ministras laikysis savo žodžio ir nepradės jokių reformos veiksmų, prieš tai nesuderinę su profesine sąjunga. Mes tikimės, kad po to, kai Prezidentė pasirašė (Miškų įstatymą – ELTA), kad tie pažadai nebus pamiršti. Reaguosime, jeigu kartais Premjeras užmirštų pažadą“, – sakė I. Ruginienė.

LMPF pirmininkė pakartojo, kad vadinamoji urėdijų reforma turi būti naudinga ne tam tikroms „verslininkų grupuotėms“, o sistemoje dirbantiems žmonėms bei darbo vietų kūrimui regionuose.

 

Šaltinis: naujienų agentūra “ELTA”, naujienų portalas “respublika.lt”. 

Visą straipsnį galite rasti čia.