Šiandien, spalio 7-ąją, minime Pasaulinę oraus darbo dieną. Viso pasaulio profesinės sąjungos ją pažymi, siekdamos atkreipti dėmesį į mažiausias pajamas gaunančius darbuotojus, jų šeimas, į socialinio dialogo plėtrą bei jo svarbą, užtikrinant darbuotojų teises į saugų, gerai apmokamą darbą ir orią senatvę.
Orus darbas pirmą kartą paminėtas 1999 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje. Joje buvo apibrėžtas oraus darbo tikslas ir akcentuota, kad svarbu ne tik sukurti darbo vietą, bet ir užtikrinti darbuotojams priimtiną darbo vietos kokybę. Oraus darbo sąvoka apibendrina žmonių siekius darbiniame gyvenime. Tai apima galimybes dirbti produktyvų ir tinkamas pajamas užtikrinantį darbą, saugą darbo vietoje ir socialinę apsaugą šeimoms, geresnes asmeninio tobulėjimo ir socialinės integracijos perspektyvas, laisvę žmonėms išreikšti savo problemas, organizuotis ir dalyvauti priimant sprendimus, kurie turi įtakos jų gyvenimui ir lygias galimybes bei vienodas sąlygas visiems moterims ir vyrams.
Nuo 2008 m. Pasaulio profesinių sąjungų konfederacija ITUC spalio 7-ąją organizuoja Pasaulinę oraus darbo dieną. Tai yra diena, kai mobilizuojasi visos pasaulio profesinės sąjungos.
Lietuvoje vis dažniau kalbama apie dirbančiųjų skurdą. Tai reiškia, kad gaunami atlyginimai neužtikrina darbuotojų ir jų šeimų pagrindinių poreikių tenkinimo.
Deja, mūsų šalyje situacija apgailėtina: beveik trečdalis gyventojų patiria skurdą ir materialinius nepriteklius. Daugelio tokių gyventojų pajamos yra apie 10 kartų mažesnės už penktadalio turtingųjų visuomenės narių pajamas. Žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena apie 20 procentų gyventojų. Nepaisant gausių investicijų į skurdo ir socialinės atskirties mažinimą, padėtis nesikeičia nuo 2005 m.
Didžiausią skurdo riziką patiria šeimos, kurias sudaro vienas suaugęs asmuo su vaikais, šeimos su trimis ir daugiau vaikų bei vieniši asmenys. Skausmingiausia problema, kad skurdą patiria dirbantys, bet minimalų atlyginimą gaunantys asmenys. Kylant kainoms, artėjant šildymo sezonui, šios problemos dar labiau slėgs mažiausias pajamas gaunančius asmenis. Lietuvoje akcentuojama ir vaikų skurdo problema, tačiau ją pavyks išspręsti tik padidinus tėvų pajamas. Neatsitiktinai emigracija Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Mes negalime taikstytis su praradimu dažniausiai jaunų, puikų išsilavinimą įsigijusių žmonių, kurie galėtų prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo. Pagal pagrindinį gerovės rodiklį – vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę Lietuva užima Europos Sąjungoje paskutinę vietą. Mirtingumas darbingo amžiaus kategorijoje (15-64) yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje. Tai rodo, kad Lietuva praranda didelę dalį darbingo amžiaus gyventojų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija reikalauja atlyginimų augimo, saugių ir sveikų darbo sąlygų, realaus socialinio dialogo su darbuotojų atstovais, mokymosi prieinamumo visoms amžiaus grupėms ir orių pensijų visą gyvenimą dirbusiems mūsų piliečiams. Daugiau dėmesio turi būti skiriama šeimai – darbo ir laisvalaikio derinamumui, darbo laiko lankstumui, pakankamam kiekiui ikimokyklinių įstaigų bei vyresnio amžiaus gyventojų slaugos užtikrinimui.
Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) teigia, kad ES ir šalių Vyriausybės privalo užtikrinti orų darbą, didindamos mažus atlyginimus bei padėdamos darbuotojams ir jų šeimoms visoje Europoje ir už jos ribų.
ETUC pareiškimą rasite čia.
LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė