Dabartinis viršvalandžių reglamentavimas neatitinka šiuolaikinio verslo poreikių, o galimybės lanksčiau įdarbinti darbuotojus įmonei pagerintų veiklos sąlygas ir taip užtikrintų reikiamus pajėgumus darbymečiui, mano „Western Union“ Europos Regiono operacijų centro (EUROC) vykdančioji direktorė ir bendrovės viceprezidentė Kendra Ricenbaw.
“Mūsų bendrovė dirba pasauliniu mastu, todėl turime paslaugas teikti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, mes taip pat esame įsipareigoję aptarnauti klientus jų šalyje per jų valstybines šventes, – dėstė bendrovės vadovė. – Mes turime darbuotojų, kurie nori dirbti viršvalandžius, mes juos (viršvalandžius – DELFI) fiksuojame, už juos atsiskaitome ir apie juos pranešame. Tačiau tam reikia pakankamai daug administracinio darbo. Vienas iš dalykų, kuriuos yra labai įdomu apsvarstyti, tai administracinis mūsų pranešimų aspektas: mes talpiname tvarkaraščius lentose, spausdiname popierinius blankus ir juos pristatome, pateikiame įvairią informaciją. Kokia yra mūsų pranešimų esmė? Koks yra duomenų ir informacijos tikslas? Ar mes galime ją surinkti ir pateikti kitu būdu, kurio tikslas taip pat bus apsaugoti darbuotoją?“
Pasak K. Ricenbaw, lankstesnė įdarbinimo aplinka leistų sukurti daugiau darbo vietų ir priminė, kad bendrovės darbo specifika yra užtikrinti finansines paslaugas įvariose pasaulio šalyse, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis, o tai reiškia darbą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Be to, ji priminė, kad daugiau darbo įmonė sulaukia įvykus stichinėms ar kitoms nelaimėms. Apie tai ji kalbėjo per „Lietuvos investicijų patarėjų komisijos posėdį“.
„Dar viena galimybė suteikti daugiau lankstumo nustatant, kas turi teisę dirbti per valstybines šventes. Yra ne viena pasaulinė organizacija, kuri turi dirbti per valstybines šventes. Dar viena galimybė, kurią, manau, verta panagrinėti, yra skirtingi įdarbinimo būdai: įdarbinimas ne visai darbo dienai, dirbantys sudarius lanksčius darbo grafikus, darbuotojai, kurie sudaro darbo pasidalijimo sutartis – mano patirtis dirbant kitose įmonėse įvairiose šalyse rodo, kad tokie susitarimai yra efektyvūs“, – sakė K. Ricenbaw savo pranešimo metu.
Pasak jos, darbuotojai yra suinteresuoti ir tokiomis darbo formomis, nes dalis jų nori daugiau laiko skirti šeimai, o tokie susitarimai naudingi ir įmonei, ir darbuotojams. Savo karjerą K. Ricenbaw pradėjo JAV, Denverio konsultacijų bendrovėje „Ernst & Young”, vėliau ji dirbo Nyderlanduose, Hagoje.
„Mums labai patinka dirbti Lietuvoje, bendrovė yra labai laiminga darbuotojų kuriamu produktu ir galimybe augti, tačiau, manau, kad Lietuvoje būtų daugiau galimybių ir naudos investuotojams, kurie galėtų čia dirbti, jei dalies apribojimų būtų atsisakyta“, – apibendrino K. Ricenbaw.
Lietuvos sostinėje Vilniuje veikiantis “Western Union” EUROC yra vienas iš keturių globalios bendrovės operacijų centrų. Darbuotojai atlieka apskaitos, kreditų ir rizikos, pinigų plovimo prevencijos, IT aptarnavimo ir kitas operacijas.
Profsąjungos: dirba iš skurdo
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas sako, jog viršvalandžių dydis reglamentuojamas visoje Europoje, o Lietuva nėra išimtis.
“180 valandų per metus, dėl kurių galima sutarti per kolektyvines sutartis, yra Europos vidurkis. Darbo kodeksas numato 120 viršvalandžių darbo, bet kolektyvinėmis sutartimis jį galima pailginti“, – sako jis.
A. Černiauskas sako, jog svarbu paminėti, kad Lietuvoje kitaip skaičiuojamas ir atisiskaitymas už viršvalandžius.
„Lietuvoje yra numatoma mokėti 1,5 karto daugiau už viršvalandžius, kai Latvijoje numatyta už juos mokėti dvigubai, o kitose šalyse yra nustatyta mokėti proporciškai: už pirmas 30 valandų – 1,5 karto, už kitas 30 – 2 kartus, o už sekančius net ir 3 kartus daugiau. Tad žmonės nori dirbti viršvalandžius, nes uždirba daug. Lietuvoje apmokėjimas labai nesiskiria ir žmonės nori dirbti ne dėl to, kad nori uždirbti, o dėl to, kad uždirba per mažus atlyginimus“, – mano jis.
Profsąjungų atstovas dėsto, jog Darbo kodeksas nedraudžia lankstesnių darbo pasidalijimo formų, tačiau apgailestauja, jog pasitaiko atvejų, kai žmonės sutinka prisiimti daugiau įsipareigojimų, kad gautų didesnę algą, bet dėl to ir nukenčia. Pavyzdžiui, padidėjus minimaliai algai, jos augimas tokių darbuotojų pajamų nepadidina, nes jie jau uždirba daugiau, nors ir dirba daugiau.
„Pas mus yra leidžiama suminė laiko apskaita, kai per tris mėnesius sureguliuojamas darbo laikas, pavyzdžiui, tris savaites galima dirbti po 48 valandas, o kitas tris savaites – po 32 valandas. Tai ganėtinai lankstus darbo metodas, kurį darbdaviai gali taikyti, bet nežinau, kodėl netaiko, o tik skundžiasi dėl Darbo kodekso“, – dėsto A. Černiauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė yra paskelbusi, jog Darbo kodeksas iš esmės bus peržiūrėtas 2014-ais.
Erika Fuks,