ATVIRAS KREIPIMASIS

į visuomenę, valdžios institucijas, politines partijas

2013 m. lapkričio mėn. 4 d. Vilnius

Nuo 2009 m. finansuojama 81-92 proc. sveikatos priežiūros paslaugų patvirtintų įkainių, tad nuo 2009 m. už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nesumokėta daugiau kaip 1 milijardas litų. 2013 m. rugsėjo 30 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) taryba planuoja, kad kitais metais finansuos 92 proc. Tačiau paslaugos, medicinos medžiagos, vaistai nuolat brangsta. Susidarė tokia situacija, kad net 98 proc. stacionarių sveikatos priežiūros įstaigų šių metų I pusmetį baigė turėdamos neigiamą balansą, o jų įsiskolinimai kreditoriams grėsmingai išaugo. Visos įstaigos yra skolingos daugiau nei 79,3 mln. litų. Ypač sudėtinga rajono ligoninių finansinė būklė. Finansinė sveikatos priežiūros įstaigų padėtis yra išties bloga, ir vis blogėja. 2011 metais 17 proc. įstaigų baigė su minuso ženklu, 2012 metais – jau 43 proc., o šių metų pirmąjį pusmetį – jau net 70 proc. įstaigų.

Kadangi ir toliau planuojamas visų įstaigos patiriamų išlaidų nepadengiantis finansavimas, tai didėja rizika, jog kreditoriai pradės sveikatos priežiūros įstaigoms taikyti sankcijas – areštuoti atsiskaitomąsias sąskaitas ir taip sutrikdyti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams.

Dėl nepakankamo finansavimo įstaigos yra priverstos pacientus gydyti pigiausiais vaistais ir kitomis medicinos medžiagomis. Kita neigiama pasekmė – tenka mažinti medicinos darbuotojų darbo užmokestį ir „savo noru” leisti gydytojus ir slaugytojas nemokamų atostogų. Tai didina pacientų eiles ir skatina kvalifikuotus medicinos specialistus emigruoti. Jau šiandien regionuose trūksta gydytojų (gydytojų skaičius 10 tūkst. gyventojų yra 3 kartus mažesnis, nei didmiesčiuose), o miestuose įsikūrusiose įstaigose dirba apie 30-40 proc. pensinio amžiaus specialistų. Jau dabar „kas antram respondentui kyla sunkumų, siekiant sveikatos priežiūros paslaugų; dažniausi sunkumai – ilgos eilės pas gydytoją specialistą, ilgos eilės tyrimams atlikti”.

Jei 2014 metais finansavimas nebus adekvatus sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, paslaugų prieinamumas sergantiems asmenims dar labiau pablogės.

Kartu su mažėjančiu finansavimu auga sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Jį didina ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vis daugiau gydomų lėtinių ligų. Be to, padažnėjo apsilankymų pas gydytojus skaičius – net 12 proc., plg. 6,4 proc. (2000 m.) ir 7,17 proc. (2011 m.).

Nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų finansavimas lemia padidėjusias „Sodros” išlaidas.

Per pastaruosius 3 metus (2010-2012) dirbančiųjų nedarbingumo dienos ir išlaidos ligos pašalpai sparčiai augo:

Apsilankymų pas gydytojus skaičius padidėjo 5,8 proc. ir sudarė 23,9 mln. per 2012 metus.

Apmokėtų dienų skaičius vienam apdraustajam padidėjo 7,9 proc. ir pasiekė 5,86 dienas.

Nedarbingumo atvejų skaičius tūkstančiui apdraustųjų padidėjo 13,4 proc. ir pasiekė 406,6 atvejus.

Dėl to išlaidos valstybinio socialinio draudimo ligos pašalpai padidėjo 19,2 proc. ir pasiekė 394 mln. litų per 2012 metus. Matyti tendencija, kad jos augs ir toliau.

Klausimas, kaip užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą, yra labai aktualus kiekvienam Lietuvos piliečiui, todėl jį ir svarstome Tarptautinėje viešojoje sektoriaus efektyvumo konferencijoje 2013.

Nevyriausybinės organizacijos, suinteresuotos prieinamu, savalaikiu ir kokybišku sveikatos

priežiūros paslaugų teikimu,

KREIPIASI Į VISUOMENĘ, VALDŽIOS INSTITUCIJAS, POLITINES PARTIJAS,

kviesdami prisidėti prie mums visiems aktualaus klausimo sprendimo.

Kreipiamės į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM),

prašydami pripažinti ir paskelbti visuomenei apie tai, kad dabar surenkamų Privalomo sveikatos draudimo lėšų nepakanka apmokėti visoms sveikatos priežiūros paslaugoms.

Kreipiamės į Valstybinę ligonių kasą prie SAM,

prašydami paskelbti visuomenei, kokia apimtimi bus galima finansuoti sveikatos priežiūros paslaugas iš surinkto Privalomo sveikatos draudimo fondo 2014 metais.

Kreipiamės į politines partijas,

suprasdami, jog turite visuomenės pasitikėjimą ir įgaliojimus spręsti visuomenei svarbias problemas, kviečiame spręsti visuomenei gyvybiškai būtiną sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo klausimą, užtikrinant papildomo finansavimo šaltinio įteisinimą.

Kreipiamės į Lietuvos visuomenę,

konstatuodami, jog dabar surenkamų PSDF lėšų nepakanka apmokėti visoms visuomenei reikalingoms sveikatos priežiūros paslaugoms, prašydami svarstyti ir pasisakyti dėl papildomo sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo šaltinio formavimo ir įteisinimo, sudarant sąlygas gyventojams patiems primokėti už jų gaunamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Kreipimąsi pasirašo:

Pacientai

• Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė

Savininkai (mokesčių mokėtojai):

• Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai-darbdaviai:

• Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis