Daug svarbiau žinoti, kokiais būdais ir kur įgyti tų naujų žinių bei pasisemti patirties aktualiomis švietimo ir profesinio rengimo temomis. Viena iš tokių galimybių yra Europos profesinio mokymo centro Cedefop organizuojami mokomieji pažintiniai vizitai. Ši programa suteikia galimybę nuvykti į vieną iš 31 Europos šalies 3-5 dienų vizitui ir patobulinti žinias. Tokia galimybe aš pasinaudojau, užpildžiusi paraišką kaip profesinių sąjungų atstovė. Programos dalyviai taip pat gali būti darbdavių organizacijų nariai, bendrovių mokymo skyrių vadovai, mažų ir vidutinių įmonių atstovai, t. y. programa skirta plačiai tikslinei grupei, apimančiai visas švietimo ir profesinio rengimo sritis. Išsamią informaciją galite rasti interneto svetainėje http://www.smpf.lt/pazintiniai

Nacionalinė agentūra man skyrė vizitą į Italiją, Taranto A. Pacinotti institutą, į kurį atvyko dešimties skirtingų šalių atstovai. Pirmą vizito dieną pristatėme savo šalių švietimo sistemas, diskutavome apie jų panašumus ir skirtumus, pokyčius, kurie neišvengiamai verčia keisti nusistovėjusius dalykus ir save. Pagrindine tema tapo neskausmingas besimokančiųjų perėjimas iš mokyklos suolo į darbo rinką. Akivaizdu, kad lietuviška švietimo sistema nesuteikia galimybių vaikams jau pradinėje mokykloje kurti mažas įmones, gaminti ir pardavinėti savo darbelius (Švedijos praktika), CLIL (Content and Language Integrated Learning) metodologija dar retai kur taikoma mokant pradinukus užsienio kalbų (Ispanijos EME projektai), o didelių įmonių savininkai dar neieško būsimų gabių ir potencialių specialistų jaunesnėse mokyklos klasėse (Italijos koncerno Alenia Aeronautika ITS modelis).

Žinios apie procesus, vykstančius senas švietimo tradicijas turinčiose šalyse, suteikia galimybę vertinti  nuolatos reformuojamos Lietuvos švietimo sistemos privalumus bei trūkumus. Pokalbiai su atstovais, dirbančiais įvairiose švietimo pakopose (pradinio, vidurinio, profesinio), bei jų pranešimai mokymosi ir darbo patirties jungimo aspektais parodė, kad Lietuvoje jaunimas nėra ruošiamas sistemingai ir nuosekliai (galbūt išskyrus profesinį rengimą) pereiti į darbo rinką. Esu įsitikinusi, kad kuo labiau mes suvoksime mokymosi visą gyvenimą strategijų tendencijas ir iššūkius, įsidarbinimo galimybes skatinantį švietimą ir mokymą, tuo sklandžiau vyks mūsų pačių ir mūsų vaikų integracija į globalią ir dabartiniu metu problemišką darbo rinką.

Asta Juknienė
Elektrėnų ,,Ąžuolyno” pagr.  m-klos anglų kalbos mokytoja,
Elektrėnų sav. švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė