Vykdant darbo biržų reorganizaciją, prie Vilniaus darbo biržos prijungtos penkios teritorinės darbo biržos. Šiuo metu pastaroji aptarnauja Vilniaus apskrities darbuotojus ir darbdavius.
Vilniaus apskrityje 2011m. birželio 1d. įregistruotas 62421 bedarbis, tai sudarė 10,96 procento visų darbingo amžiaus gyventojų. Vyrų nedarbas išliko aukštesnis nei moterų. Birželio 1d. įregistruoti 34520 bedarbių vyrų, jie sudarė 12,2 procento darbingo amžiaus vyrų. Moterų nedarbas sudarė 9,7 procento, jaunimo iki 25 metų amžiaus nedarbas mažiausias – 7,2 procento. Didžiausias nedarbas birželio 1d. Vilniaus rajono ir Šalčininkų savivaldybėse. Mažiausias nedarbas Trakų, Vilniaus miesto ir Širvintų savivaldybėse.
Džiugina, kad įregistruota mažiau bedarbių, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu įregistruota daugiau darbo pasiūlymų, jie pagal neterminuotas darbo sutartis gegužės mėnesį sudarė 66,1 procento (balandžio mėn. – 60,0 procento), pagal terminuotas – 33,9 procento. Per gegužės mėnesį įdarbinta 6895 asmenys, tai 47,1 procento daugiau nei 2010 metų tuo pačiu metu ir 2,8 procento daugiau, lyginant su praeitu mėnesiu.
Bedarbio portretas pagal išsilavinimą: 15 procentų bedarbių turi aukštąjį išsilavinimą, 11 procentų – aukštesnįjį, 32 procentai – profesinį ir 42 procentai neturi jokios kvalifikacijos.
Šiuo metu Vyriausybė siekia sustiprinti profesinio rengimo sistemą. Vyksta diskusija, kiek Lietuvai reikia aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų. Neramu dėl to, kad didėja jaunų žmonių nedarbas, didėja ilgalaikis nedarbas.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės padeda mažinti nedarbą.
Birželio 1 d. aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (ADRP) dalyvavo 6984 asmenys, tai leido registruotą nedarbą apskrityje sumažinti 1,23 proc. punkto.
ADRP: tai:
–profesinis mokymas (išduodama 3000–4000 siuntimų, paskelbta net 60 programų konkursų),
–įdarbinimas subsidijuojant (subsidijuojamas darbdavys, sukūręs darbo vietą),
–darbo įgūdžių įgijimas (darbdavys gauna 5–6 mėn. subsidiją, jei įdarbina jaunus žmones),
–viešieji darbai (sunkiau taikoma priemonė dėl žmonių moralinių nuostatų),
–viešieji moksleivių darbai (2010 metais tam trūko lėšų),
–laikinieji darbai.
Susitikimo dalyviai diskutavo apie išsilavinimo kokybę, konkrečių mokymo programų reikalingumą. Pastebėta, kad baigusieji aukštąją mokyklą tik apie 15 procentų įgytų žinių pritaiko savo darbe. Tačiau dauguma susitikimo dalyvių pripažino, kad aukštasis mokslas suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, drąsos siekti tikslo. Aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų procentas – svarbus šalies kultūros ir išprusimo rodiklis, tačiau šiandien svarbiausia, kad kiekvienas baigęs mokslus, turėtų darbą.
Šis Vilniaus miesto trišalės tarybos posėdis–susitikimas vyko be valdžios atstovų – Vilniaus miesto vadovai dar nepaskyrė atstovų į Trišalę tarybą. Darbdaviai ir profesinės sąjungos tikisi, kad naujasis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas palankiai vertins socialinės partnerystės įtaką ir artimiausiu laiku išspęs atstovavimo problemą, o gal ir pats dalyvaus Trišalės tarybos posėdžiuose.
LPSK šiame susitikime atstovavo generalinė sekretorė Janina Matuzienė, Antanas Gervylius, socialinio dialogo programos koordinatorius Vilniuje, Rūta Osipavičiūtė, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkė, Regina Vingrienė, Lietuvos radioelektronikos pramonės profsąjungų organizacijų federacijos pirmininko pavaduotoja, LPSK moterų centro pirmininkės pavaduotoja, Danutė Šlionskienė, LPSK švietimo paramos fondo direktorė, referentė ryšiams su užsieniu.
LPSK ir LDF informacija