Pritarus nutarimui, Vyriausybė iki šių metų liepos 1 d. turės patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių planą. Jau iki 2011 m. spalio 1 d. pateikti Seimui reikiamus teisės aktų projektus, kurių įsigaliojimas numatomas 2012 metais.
Oraus gyvenimo pažadas
Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos ilguoju laikotarpiu tikslas – sukurti tvaresnę, saugesnę, skaidresnę, garantuojančią adekvačias išmokas sistemą, pertvarkyti esamą valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos modelį ir užtikrinti ne tik orų gyvenimą senatvėje, bet ir tinkamą atlygį už visą gyvenimą dirbtą darbą.
Pertvarką numatoma atlikti nedidinant valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo.
Politikai siekia, kad pensijų mokėjimo sistema būtų saugi, efektyvi ir mažiau priklausoma nuo neatsakingų politinių sprendimų, kad sistema būtų patraukli ypač jaunajai kartai, kad skatintų žmones rūpintis savo senatve, o pensijos dydis būtų kuo labiau priklausomas nuo įmokėtų įmokų.
Kaip teigiama priimtame nutarime, pertvarkos tikslui įgyvendinti tikslinga naujoje sistemoje numatyti tik tokias valstybinio socialinio draudimo išmokas, kuriomis asmenims kompensuojamos dėl draudiminio įvykio prarastos pajamos, nuo kurių buvo apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Taip pat numatoma, kad dėl to paties draudiminio įvykio negalėtų būti mokamos kelios socialinio draudimo išmokos.
Įmokos nuo išmokų
Vykdant šią pertvarką numatoma siekti, kad išmokos daugiau priklausytų nuo sumokėtų įmokų, ketinama įvertinti galimybes socialinio draudimo senatvės pensiją apskaičiuoti pagal virtualių sąskaitų sistemą arba pagal apskaitos vienetų („taškų“) sistemą, pakeisti bazinės pensijos skyrimo ir mokėjimo tvarką taip, kad vietoj socialinio draudimo bazinės pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos ir šalpos pensijos būtų mokama viena neįmokinė pensija iš valstybės biudžeto.
Be to, įmokas senatvės pensijai norima skaičiuoti ir mokėti nuo visų pajamų, kurios įskaičiuojamos į pensijos dydį (motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų ir nedarbo draudimo išmokos).
Dirbsime ilgiau
Remiantis patvirtintomis gairėmis, planuojama sukurti paskatas dirbti ilgiau (nustatant pensijos dydžių ryšį su demografiniais ir ekonominiais rodikliais) ir taikyti lankstų pensinį amžių.
Be to, siekiama keisti pensijų netekus darbingumo skaičiavimo tvarką, numatyti priemones asmens darbingumo lygio nustatymo kontrolei stiprinti, norima pertvarkyti specialiųjų poreikių sistemą, gerinti Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimą ir optimizuoti administravimą.
Seimo priimtu nutarimu taip pat patvirtintos gairės dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo finansavimo ir administravimo gerinimo bei atskiroms asmenų kategorijoms taikomos specialiosios pensijų schemos tobulinimo.
Pavyzdžiui, pensijų sistemoje siūloma nustatyti didesnį skatinimą asmenims, auginantiems vaikus, numatoma nebeplėsti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų grupių, o išmokas, mokamas atskirų profesijų asmenims, kaip papildomas garantijas įtraukti į bendrą socialinio draudimo pensijų sistemą.
Bankrotas ne už kalnų
Premjeras Andrius Kubilius, kurio laukia sunkios dienos Seime, kai reforma bus svarstoma, tuo labiau, kad tai vyks prieš Seimo rinkimus, parlamentarus ragino suvokti, kad šiandieniai svarstymai apie „Sodros“ ir socialinio draudimo pertvarką lems Lietuvos ilgalaikę ateitį ir šalies patikimumą tarptautinėse finansų rinkose.
„Jeigu šiandien nedarome tokių reformų, tai pensijų sistema po 2023–2024 metų patirs gilius ir ilgalaikius deficitus bei negebėjimą išsaugoti savo finansinio tvarumo“, – teigė premjeras.
Pasak A. Kubiliaus, šie sprendimai labai svarbūs ir dabartiniams pensininkams: „Nes jeigu mes priimam šiuos sprendimus ir pradedam įgyvendinti, akivaizdu, kad mūsų finansų sistemos tarptautinėse finansų rinkose patikimumas didėja. Tai reiškia, kad skolintis galime pigiau. O tai reiškia, kad turėsime daugiau pinigų ir pensijoms šiandien mokėti“, – sakė A. Kubilius.
Jis pabrėžė, kad įgyvendinus permainas socialinio draudimo sistemoje, iki 2020 metų šalies pensijų sistema sugebės ir „išeiti“ iš deficito, ir sugrąžinti skolas, ir kompensuoti sumažintas pensijas, ir iki 2012 metų jas atstatyti.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas priekaištavo, kad Vyriausybė iki šiol nepateikė konkrečių įstatymų: „Tai dokumentas apie viską ir apie nieką. Reikia ne gairių, o labai konkrečių įstatymų, nes bedarbystė nemažėja, emigracija auga, algos įšaldytos, tad „Sodros“ pajamoms didėti mažai šansų“, – kalbėjo parlamentaras.
Teks tik dirbti ir mirti
2010 metų pabaigoje Seimas nerado politinio sutarimo dėl pensijos amžiaus didinimo – Vyriausybė tada siūlė tvarką, pagal kurią moterų išėjimas į pensiją būtų kasmet atidedamas po 4 mėnesius, o vyrų – po 2 mėnesius, kol pasieks 65 metų ribą. 65 metų pensinį amžių abiem lytims planuojama pasiekti 2026 metais.
Pensijos amžius paskutinį kartą keistas 1994 metais, kai jis buvo pamažu didinami nuo 55 metų iki 60 metų moterims ir nuo 60 iki 62,5 metų vyrams.
Pensinio amžiaus ilginimas – vienas iš opiausių klausimų, kuris žmonėms kelia daugiausia nerimo ir kuriuo daugiausia bus spekuliuojama – socialdemokratai jau paskelbė būsią prieš pensinio amžiaus ilginimą. Nors 65-erių metų pensinis amžius Europos Sąjungoje nėra retenybė, horizonte jau matyti ir 70 metų, tačiau nerimą kelia tas faktas, kad vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė beveik lygi pensiniam amžiui.
Statistikos departamento duomenimis, kaime vyrai gali tikėtis išgyventi vidutiniškai iki 65,9 metų, mieste – sulaukti 67,5 metų. Moterys gyvena kiek ilgiau – vidutiniškai 78,6 metų.
Teodora Rašimaitė, „Savaitė“