Pasitarimas vyko „INSITO – integracija, saugumas, naujovės“ projekto rėmuose. „Projekto pagrindinis leitmotyvas, kad Europos integracija gali būti sėkminga tik tuomet, jei dauguma europiečių pajus taikos ir socialinės Europos naudą. Dabartinė finansinė ir ekonominė krizė turi dramatišką poveikį gerovei, socialiniam stabilumui ir užimtumui centrinėje ir rytų Europoje todėl būtina suvienyti mokslo ir darbuotojų atstovų pastangas kuriant aiškų Europos socialinį modelį.“, – pristatydamas renginį kalbėjo projekto vadovas Heiko Schlatermund.
Žinomas Vokietijos darbo santykių ir socialinio dialogo tyrinėtojas Heribert Kohl pagrindiniame pranešime palygino naujųjų ES šalių ekonomines situacijas ir pateikė savo analizę bei išvadas. Daugelį šalių vienija nebloga teisinė bazė, tačiau silpnokos atstovavimo darbuotojų interesams sistemos.
Daugelyje šalių ekonomikos virsmas pakeitė ūkio struktūras: labai mažai liko stambiosios pramonės, įsisteigė labai daug mažų įmonių. Profesinės sąjungos kol kas nespėja prisitaikyti prie veiklos tokiomis sąlygomis. Tarifinių (šakos kolektyvinių) sutarčių procentas visose šalyse gana mažas, o Lietuvoje tokių visai nėra, nors Darbo kodeksas jas numato.
Pranešimus apie situacijas Baltijos valstybėse ekonominės krizės laikotarpiu pateikė Artūras Černiauskas, LPSK pirmininkas, Hari Taliga, EAKL prezidentas ir Janis Kajakas, LBAS atstovas. Visose šalyse situacija – labai panaši.
Lenkijos atstovai pasidalino patirtimi apie trišalį socialinį dialogą Lenkijoje. LPSK teisininkė Jolanta Cinaitienė pasakojo apie augančią mūsų šalies Trišalės Tarybos svarbą. Paminėjo ir neseniai įsteigtą Švietimo komitetą.
LPSK Moterų centro pirmininkės pavaduotoja ir LŠPS atstovė Daiva Atmanavičienė kalbėjo apie atlyginimų skirtumus tarp vyrų ir moterų, priežastis kodėl skirtumai atsiranda ir priemones jiems mažinti. Kiti pranešėjai pateikė nemažai praktinių pavyzdžių, kaip vyksta socialinis dialogas jų šalyse. Mokslininkų ir profesinių sąjungų atstovų diskusijoje prieita išvados, jog Europos Sąjungos gilesnė integracija galima tik stiprėjant profesinėms sąjungoms naujose šalyse narėse.
Pasak pasitarime dalyvavusio LŠPS konsultanto Romo Turonio, tokie renginiai sudaro galimybę pasidalinti patirtimi su kitų šalių kolegomis, susirinkti pavykusius kitose šalyse profsąjunginės veiklos pavyzdžius ir pabandyti įgyvendinti tai savo šalyje. Ypatingai svarbu pasimokyti, kaip pvz. Vokietijoje profesinės sąjungos bendradarbiauja su mokslininkais. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga jau turi sukaupusi neblogą patirtį, kai problemoms nagrinėti pasitelkiama mokslininkų pagalba, tačiau mokslo paramos nebūna per daug.
LŠPS informacija
www.svietimoprofsajunga.lt