Taip pat įmonei gali būti uždrausta dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tokios naujovės siūlomos Nelegalaus darbo įstatymo projekte, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Verslininkai jį vertina kritiškai, nuogąstauja kad nuostatos gali sužlugdyti smulkųjį ir vidutinį verslą.

Abejonės dėl šio projekto girdėjosi antradienio Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje.

„Tokia praktiką ir dabar taiko kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija. Panašios sankcijos gali būti taikomos ir Vokietijoje. Čia labiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ne sniego kasimas ar langų valymas yra didžiausia problema. Nelegaliai dirbančio darbuotojo darbas turi atitikti tam tikrus požymius. Pavyzdžiui, talka tokių požymių neturi ir niekada nebus pripažinta nelegaliu darbu“, – apie galimybę radus nelegalių darbuotojų uždaryti visą padalinį sakė Valstybinės darbo inspekcijos vadovo pavaduotojas Vilius Mačiulaitis.

Įstatymo projekte numatyta, kad įmonės padalinys, kuriame rasta nelegalių darbuotojų, gali būti uždarytas iki 12 mėnesių arba visam laikui, toks pat sprendimas gali būti priimtas ir dėl licencijos sustabdymo arba panaikinimo.

Taip pat nelegalius darbuotojus samdžiusiai bendrovei gali tekti grąžinti visas gautas išmokas, neleisti gauti paramos, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė sako, kad šios nuostatos yra perkeltos iš europinės direktyvos ir dar gali būti keičiamos.

„Šiandien iš visų kampų aiškinama, kiek daug „šešėlio“ ir kad su tuo reikia kovoti. Reikia padaryti taip, kad darbas būtų vertybė, kad žmogus didžiuotųsi tuo, kad dirba, užsidirba ir jam nereikia ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Yra labai daug dalykų, kuriuos reikia peržiūrėti ir sudėlioti“, – po posėdžio žurnalistams sakė viceministrė.

 

Vidutinė bauda mažesnė nei numatyta minimali

Projekte siūloma numatyti, kad nelegaliam darbuotojui darbdavys privalėtų sumokėti jam priklausantį atlyginimą, kuris per mėnesį būtų ne mažesnis nei trys minimalūs atlyginimai.

Taip pat numatyta, kad ir toliau liktų galioti dabartinė nuostata, jog už kiekvieną nelegaliai įdarbintą žmogų būtų taikoma bauda nuo 3 tūkst. Lt iki 10 tūkst. Lt, o jeigu darbdavys arba jo įgaliotas asmuo jau kartą buvo gavęs tokią nuobaudą, už kiekvieną nelegalų darbuotoją tektų mokėti 10 tūkst.-20 tūkst. Lt baudą.

Šiuo metu vidurinė skiriama bauda už nelegalų darbuotoją sudaro 2 tūkst. Lt.

V. Mačiulaitis sakė, kad teismai dažnai nelegalius darbuotojus samdžiusiems darbdaviams skiria mažesnes baudas nei numatyta minimali.

„Teismas gali skirti 100 Lt baudą nelegalių darbuotojų turėjusiam darbdaviui, kuris augina du vaikus ir yra paėmęs paskolą. Mes tokios praktikos turime daug“, – pavyzdį pateikė jis.

 

Gali susidoroti konkurentai

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Aldona Dalia Matukienė tvirtino, kad numatoma darbdavio atsakomybė yra neadekvati, tuo tarpu darbuotojui nėra numatyta jokios atsakomybės.

„Kasdien sutinku po 20 bedarbių, kuriuos siunčia Darbo birža ir pirmas jų sakinys, įžengus į mano kabinetą, būna: „Ar galite pasirašyti, kad esu netinkamas?“. Spręskime šitą problemą, padarykime, kad bedarbis būtų suinteresuotas dirbti, o tada imkimės šios direktyvos. Ką reiškia įmonės darbo sustabdymas? Dėl vieno neįdarbinto darbuotojo į gatvę gali būti paleista 10, 20 ar 100 kitų“, – kalbėjo ji.

Taip pat verslininkų atstovė atkreipia dėmesį, kad sugriežtinti įstatymų reikalavimai gali tapti būdu susidoroti su konkurentais.

„Gali ateiti labai geras žmogus ir pasakyti, kad nori pasižiūrėti, ar liks dirbti, o po kelių minučių pasiskundus tam tikrai institucijai jam gali tekti išmokėti ne mažiau nei tris minimalius atlyginimus. Pagalvokime ir apie tokią situaciją, Lietuvoje labai gerai, jeigu kaimyno kluonas dega. Lietuvoje jau yra slapti pirkėjai, dabar gali atsirasti slapti darbuotojai“, – kalbėjo A. D. Matukienė.

Anot smulkiųjų atstovės, Lietuvoje verslumas ir taip yra vienas žemiausių Europoje, o tokie sprendimai jį dar labiau gali sumažinti.

LPK prezidentas Bronislovas Lubys laikosi nuomonės, kad toks įstatymas yra reikalingas.

„Tačiau jame svarbu numatyti keletą svarbių dalykų, pirmiausiai, atsakomybę turi nešti pirmas asmuo, kuris priima į darbą, taip pat įstatymo projektą reikia sulietuvinti, kaip aš jau minėjau, turiu galvoje ir talkas kaime bei ne tik kaime“, – kalbėjo jis.

Taip pat pramonininkų prezidentas mano, kad ir dirbantysis jaustų atsakomybę, reikėtų numatyti ir valstybės institucijų atsakomybę.

Praėjusiais metais Lietuvoje nustatyti 5 tūkst. nelegalių darbuotojų. Nelegalaus nedarbo lygis nėra vertinamas.

VDI duomenimis, didžiausias nelegalus darbas yra statybų bendrovės, autoservisuose, šiuo metu ima didėti siuvyklose.

 

 

Rasa Lukaitytė

www.DELFI.lt