„Ar čia taip reikėjo daryti, ar kitaip – tai jau politiniai klausimai, bet profsąjungų požiūriu, atrodo, kad gal ir neblogai“, – svarsto Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Smilgienė.

 

Pasak profsąjungos pirmininkės, buvo akivaizdu, kad bendrovėje galima išsiversti ir su mažiau specialistų – ekonomistų, finansininkų, kurių funkcijos persipynė, kartojosi. Dabar liko penki regioniniai valdymo centrai, atliekantys universalių pašto paslaugų pardavimo funkcijas, o ekonominis, buhalterinis valdymas buvo centralizuotas.

 

Diegiama ir personalo valdymo sistema, kas įgalins centralizuoti ir šią funkciją.

 

Kai buvo pristatinėjama naujoji struktūra, naujieji pašto vadovai nepamiršo profesinių sąjungų (jų bendrovėje yra dvi), su jomis daug tarėsi – tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek regionuose. Nauja struktūra pradės veikti nuo liepos 1 d.

 

„Aišku, tai susiję ir su darbuotojų mažinimu, – pasakoja A.Smilgienė. – Nuo neatmenamų laikų „Lietuvos pašte“ dirbo 8 tūkst. darbuotojų. Stebint užsienio praktiką, matyti, kad diegiant naujas technologijas darbuotojų mažėja. „Lietuvos pašte“ tas skaičius beveik nekito, na, o dabar ši pertvarka palies apie 500 žmonių. Labiausiai nukentės valdančioji grandis, šiek tiek – specialistų, o laiškininkų, operatorių, skirstytojų kiekis  išliks toks pat“. 

 

Anot profsąjungos vadovės, darbuotojų atstovai kontroliavo pertvarkos vyksmą: visi atleidžiamieji buvo įspėti, išmokėtos jiems priklausančios išeitinės. „Ypač atidžiai sekėme, kad nebūtų nuskriausti profesinės sąjungos nariai. Renkamieji atstovai yra saugomi ir įstatymo, bet mūsų pastangomis pavyko apginti ir daugiau profsąjungininkų“.

 

Profsąjungos siūlymu administracija kvietėsi ir psichologus, kurie suteikė reikalingą psichologinę pagalbą žmonėms, turintiems išeiti iš darbo, parengė informacinius leidinius su pagrindine teisine ir kitokia informacija, kuri reikalinga iškilus atleidimo grėsmei ar netekus darbo.

 

„Aišku, atleidimo mastai šį kartą išties nemaži, konkrečiam žmogui tai – asmeninė tragedija, tačiau negalime leisti bendrovei bankrutuoti. Vis dėlto stebime, kad visi tie skaudūs procesai, vyktų bent jau civilizuotai“, – kalbėjo A.Smilgienė.

 

Profesinei sąjungai imponuoja naujos vadovybės bendravimo stilius ir ne tik su darbuotojų atstovais. Vidiniame bendrovės tinklalapyje publikuojama visa informacija, susijusi su įmone, žiniasklaidos pranešimai apie „Lietuvos paštą“ – „teigiami“ ir „neigiami“.

 

Tiesa, vykstant visokiems pokyčiams sustojo derybos dėl kolektyvinės sutarties: „Turime dar 2003 metais pasirašytą kolektyvinę sutartį, kuri jau „aplipusi“ įvairiausiais pakeitimais. Siekiame, kad naujoje sutartyje iš esmės būtų pakeista darbo apmokėjimo sistema“, – dalijasi planais pirmininkė.

Pernai vyko pareigybių vertinimas, kuriame dalyvavo ir profsąjungų atstovai. Kitas žingsnis turėjo būti pačios sistemos formavimas. Tačiau darbas stringa tiek dėl techninių dalykų, tiek iš dalies ir dėl vadovų kaitos. Tikimasi, kad šiemet sistema bus baigta ir bus galima tęsti derybas dėl kolektyvinės sutarties.

 

Gera žinia tai, kad, nepaisant prastų bendrovės rodiklių, nuo liepos 1 d. planuojama 5 proc. pakelti darbininkiškų profesijų atstovų – laiškanešių, operatorių, skirstytojų – atlyginimus. Be to, deramasi dėl grįžimo prie senojo darbo režimo, kai paštai dirba antradieniais – šeštadieniais. Kol kas susilaikoma ir nuo kaimo paštų uždarinėjimo.

 

Naujieji vadovai susirūpinę ir prastoka darbuotojų kompetencija, tačiau kvalifikacijoms kelti  pernai buvo skiriam tik 16 tūkst. litų. Profesinė sąjunga siūlo tam reikalui panaudoti ES fondų lėšas.

 

M.Luneckaitė, „Lietuvos profsąjungos“ 2010 m. Nr. 5