Šiuo metu Lietuvoje jau yra apie 300 tūkst. bedarbių.
Įlies dvigubą dozę
Darbo neturinčių gretos tik didėja, nors A.Kubilius dar ne taip seniai sakė, kad į kovą su šia problema įlieta apie pusketvirto milijardo litų. 2010 metais įliedamas dvigubai daugiau pinigų iš Europos Sąjungos fondų, Vyriausybės vadovas ketina keisti darbo rinkos reguliavimo mechanizmą, o darbdavius masinti atleisdamas nuo “Sodros” mokesčių priimant į darbą jaunimą.
Esą šio mokesčio nereikėtų mokėti dvejus metus, tačiau ką reiškia šiuo atveju sąvoka “jaunimas”, A.Kubilius kol kas nedetalizavo. Būtent jauni žmonės, neradę darbo Lietuvoje, kol kas mieliau renkasi Anglijos fabrikus ar Ispanijos pomidorų plantacijas.
Tuo tarpu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys vakar nieko negalėjo pasakyti apie finansinius mechanizmus mažinant nedarbą.
“Neturiu jokių žinių, kiek šiemet Vyriausybė skirs pinigų nedarbui mažinti, – vakar “Respublikai” sakė D.Budrys. – Žinau, kad yra įvairios programos, bet apie sumą negirdėjau. Tai turi žinoti ūkio ministras Dainius Kreivys. Šiandien kaip tik turėjau su juo susitikti ir kalbėti apie visuotinį nedarbą, bet nesusitikome. Tikrai, reikia paklausinėti Kreivį”.
D.Budrys sakė taip pat nežinąs, ar tikslingai ir prasmingai panaudoti nedarbui mažinti jau išleisti milijardai litų. Seimo nario nuomone, laikas pasidomėti, kas už šias milžiniškas lėšas buvo nuveikta anksčiau, nes, jo žiniomis, “šis klausimas labai smarkiai stringa”.
“Aš labai abejoju, ar tie milijardiniai pinigai panaudoti pagal paskirtį, – teigė D.Budrys. – Beje, praėjusį savaitgalį lankiausi Klaipėdoje, susitikau su užsienio ir vietos investuotojais. Jie man pažadėjo, kad galėtų sukurti kelis tūkstančius darbo vietų ir tikrai reikėtų mažesnių Lietuvos investicijų nei tos, kurios buvo skirtos “Barclays” banko padaliniui Vilniuje”.
Pirmaujantis premjeras
“Daug dėmesio skiriame ES pinigų panaudojimui ekonomikai skatinti, nes tai yra esminis instrumentas padėti verslui išsaugoti esamas arba kurti naujas darbo vietas. Tam yra numatyta apie 8 mlrd. litų šiems metams”, – vakar džiaugėsi A.Kubilius. – Pagal įvairias šių lėšų įsisavinimo programas kol kas viskas juda pagal planą. Tai dideli pinigai. Mes ir toliau išliekame pirmaujantys ES pagal pinigų įsisavinimą”.
Vyriausybės vadovas vakar taip pat pakartojo savo norą pertvarkyti Lietuvos darbo biržą. Neseniai A.Kubilius užsiminė, kad nuolat šelpiamą įstaigą reikėtų perduoti į privačias rankas. Sunkmetį, pasak premjero, gali padėti įveikti ir paprastesnė viršvalandžių darbo tvarka, ilgesnės terminuotos darbo sutartys.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas vakar “Respublikai” teigė, kad ši organizacija dar nėra mačiusi dokumentų, kuriuose figūruotų A.Kubiliaus minimi 8 mlrd. litų karui su nedarbu.
“Kol kas turime informaciją tik apie užimtumo fondo sąmatą šiems metams, o tai tėra 15 mln. litų, – sakė D.Arlauskas. – Kita vertus, didžiausia problema yra ta, kad valstybė laisvai skiria didelius pinigus, bet iki šiol taip ir nėra aišku, kuriam sektoriui, kokios priemonės efektyviai skatintų darbo vietų išlaikymą ir ekonomikos kilimą. Vieni sako, kad reikia investuoti į statybas, kiti – kad į jaunimą, o kaip reikia daryti, niekas nežino”.
Gediminas Balnis – “Vičiūnų” restoranų grupės valdybos pirmininkas:
Verslas išties pajunta valstybės finansines injekcijas nedarbui mažinti, kai padengiami pirmųjų trijų mėnesių darbuotojų atlyginimai. Tačiau tai kainuos kelis kartus brangiau nei krizės pradžioje. Tuomet pakėlus mokesčius verslininkai buvo tikrai labai išgąsdinti. Mes dėl to, pavyzdžiui, atleidome daugiau žmonių, negu iš tiesų reikėjo. Šiemet nuo metų pradžios jau susigrąžinome apie 60 darbuotojų. Galima sakyti, kad Vyriausybės žingsniai yra teisingi, tačiau jau labai brangūs. Taip drastiškai nekeldama mokesčių valstybė galėjo gerokai sutaupyti.
Ignas Staškevičius – verslininkas:
Iš patirties žinau, kad ekonomiką stimuliuoti reikia ir tam reikalingi pinigai. Jeigu Vyriausybė turi galimybę tai daryti ES pinigais – gerai. Bet kitas dalykas yra žinoti, kad vien fiskalinėmis priemonėmis ekonomiką sunku pakelti. Reikia tvarkyti ir reguliavimo dalykus, ne vien mokesčius. Daug ką sako, tarkim, vienas Estijos pavyzdys. Šioje šalyje buvo priimtas įstatymas, leidžiantis lengvai atleisti darbuotojus, kuris… prisidėjo prie nedarbo mažinimo. Darbdaviai, žinodami, kad galės atsisakyti priimtų žmonių nesėkmės atveju, noriai juos įdarbino, kūrė verslą ir laimėjo.
Julius GIRDVAINIS, “Respublikos” žurnalistas
Parengta pagal dienraštį „Respublika”