Anot jo, kitas taupymo kelias – perkelti algų mokėjimą ir dalį atlyginimo už 2010 metų gruodį išmokėti 2011 metų sausį. Tačiau V. Telyčėnas tikisi, kad dėl taupymo policijos darbas nenukentės.

Anot komisaro, galėtų būti svarstoma galimybė dalį pareigūnų „išstatutinti“, tačiau tai turėtų vykti visose statutinėse įstaigose.

„Pritariu, kad dalį pareigybių valdymo aparate, finansiniame sektoriuje, logistikoje galima būtų „išstatutinti“, tačiau tai reikia daryti vieningai visose statutinėse organizacijose, įvardinant tas pareigybes, kurios neturi būti statutinės.

Būtų netikslinga, jei tai darytų tik policija. Tie žmoės rastų statutines pareigas kitose institucijose, tad taip būtų iškraipomas lygiavos principas“, – kalbėjo V. Telyčėnas.

Prezidentė D. Grybauskaitė susitikimo su komisaru metu pabrėžė, kad policijos reformos nereikėtų pradėti nuo žmonių.  

„Prezidentės įsitikinimu, reikėtų ieškoti daugiau rezervų, kaip galima reformuoti pačią policijos veiklą, reformuoti instituciją, valdymą“, – šalies vadovės poziciją perdavė jos atstovas spaudai Linas Balsys.

Anot šalies vadovės, labai svarbu kartu su profesinėmis sąjungomis aptarti taupymo programą ir būdus, kad būtų garantuojamas policijos darbas, reikiamas policininkų skaičius gatvėje, nes tai yra tiesiogiai susiję su kiekvieno piliečių saugumu.

D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė būtinybę atlikti policijos veiklos auditą. „Tai geriau padėtų susivokti ir pačiai policijai, ir visai visuomenei, kaip turėtų būti valdoma, kokie policininkai, kaip visa sistema galėtų veikti efektyviai ir be sutrikimų“, – teigė L. Balsys.

Anot V. Telyčėno, audito rekomendacijos galėtų padėti optimizuoti policijos darbą, tačiau auditui atlikti reikalingos papildomos lėšos, kurių šiuo metu nėra.

„Auditą planuojame daryti panaudodami Europos Sąjungos lėšas, o jos numatytos kitų metų sausį“, – kalbėjo komisaras.

Prezidentė su komisaru aptarė ir korupcijos policijoje problemas. Anot D. Grybauskaitės, kelią korupcijai, ypač paplitusiame tarp kelių policininkų, galėtų užkirsti proceso technologizavimas.

„Prezidentės įsitikinimu, vienintelė išeitis ir būdas tam užkirsti kelią – padaryti taip, kad policininkas neturėtų galimybės imti kyšio iš pažeidėjo.

Pažeidimo fiksavimo procesą reikėtų technologizuoti, kad būtų aiškūs įrodymai, nuotraukos, kad nebūtų galimybės gyvai bendrauti ir sudaryti kyšio galimybę nei iš vienos, nei iš kitos pusės, nei prašyti, nei jo siūlyti“, – kalbėjo L. Balsys.

Anot V. Telyčėno, tokia sistema numatyta Seimui pateiktose Administracinės teisės pažeidimų kodekso pataisose, kuriose siūloma už kelių eismo taisyklių pažeidimus bausti ne automobilį vairuojantį asmenį, o automobilio savininką.

„Tai leis radaru surinktą informaciją techniškai pateikti Kelių priežiūros tarnybai, o tuomet automatiškai siunčiamas baudos kvitas automobilio savininkui. Tai vienas iš kelių“, – kalbėjo komisaras.

Tačiau policijos vadovas pripažino, kad tokios priemonės nebus veiksmingos tol, kol nepasikeis vairuotojų požiūris.  

„Iš dalies tai bus veiksminga, bet problema spręsis keičiantis gyventojų mentalitetui. Atsiskaitymas su kelių policininkais dabar yra įprastas reiškinys, gyventojai į tai žiūri palankiai, nesmerkdami. Keičiantis požiūriui, turėtų keistis ir situacija“, – teigė jis.

Policijos departamentas anksčiau teigė, kad ateinančių metų valstybės biudžete planuojant daugiau nei 116 mln. litų mažinti asignavimus policijai, gali tekti atleisti apie 900 policijos darbuotojų. Anot vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, lėšos bus taupomos optimizuojant Vidaus reikalų ministerijos darbą, tačiau ir atleidimų išvengti, anot jo, greičiausiai nepavyks.