Kaip LP sakė Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Smilgienė, gautas atsakymas iš Prezidentūros, trišalės komisijos prie Susisiekimo ministerijos įkūrimas ir susitikimas ministerijoje rugsėjo 1 d. kol kas nuteikia optimistiškai. O ar tai daroma rimtai, ar tik dėl akių – parodys ateitis.

 

Netrukus po to, kai valdžiai buvo įteiktas pirmasis paštininkų parašų paketas su prašymu pasirūpinti „Lietuvos pašto“ darbuotojų teisėmis, profesinę sąjungą pasiekė informacija, kad skubama privatizuoti paštą ir keisti pašto vadovybę.

 

 

Vėl buvo surinkti apie 5 tūkst. parašų ir įteikta Prezidentei bei Premjerui su profesinės sąjungos pozicija, kad privatizacijai dabar ne laikas, nes paštas dirba nuostolingai, todėl brangiai jo parduoti nebus įmanoma. Be to, privatizacijai dar nepasiruošta. Dėl to nuostolis būtų ir valstybei, ir paštui ir jo darbuotojams, nes privatizacijos atveju beveik visada atleidžiama ir nemaža dalis darbuotojų.

 

Rašte išreikštas ir pageidavimas, kad nebūtų keičiama vadovybė, nes, profsąjungos nuomone, ji pakankamai rūpinasi bendrovės ateitimi. Nuostoliai patiriami, nes nedotuojamas nuostolingas periodinių leidinių platinimas, žmonės dirba šešias darbo dienas per savaitę ir Ryšių reguliavimo tarnyba nekontroliuoja universalių pašto paslaugų rinkos, dėl ko atsiranda nesąžiningų firmų, gerokai pigiau, nei numato teisės aktai, teikiančių pasiuntinių paslaugas.

 

Po to dar kurį laiką buvo taip ir neaišku, kas gi to pašto laukia. Vienos žiniasklaidos priemonės kalbintas ministerijos pareigūnas sakė, kad privatizuoti pašto neketinama, kitas, – kad yra tokių planų. Po susitikimo su Prezidente susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pagaliau ėmė kalbėti, jog liberalizuoti pašto rinką yra įsipareigota nuo 2013 m., o iki tol, privatizacijos procesai neprasidės.

 

Na, o rugsėjo 1 d. Susisiekimo ministerija inicijavo susitikimą su „Lietuvos pašto“ valdybos nariais, administracijos ir profsąjungų atstovais. Dar prieš tai, irgi ministerijos iniciatyva, buvo įkurta trišalė komisija socialiniam dialogui pašto sektoriuje užtikrinti.

 

A.Smilgienė, kalbėdama susitikime ministerijoje teigė, jog 70 proc. „Lietuvos pašto“ nuostolių atsirado todėl, kad jo valdyba neatliko to darbo, kurį turėtų atlikti. Beje, bendrovės valdybą sudaro keturi Susisiekimo ministerijos deleguoti žmonės ir generalinis direktorius. Pasak pirmininkės, dabar atrodo, kad valdyba nori atsikratyti atsakomybės ir nesprendžia tų klausimų, kurie yra ne pašto administracijos, o būtent ministerijos kompetencija.

Na, o iš Prezidentūros gautame atsakyme taip pat yra sakoma, kad pašto strategiją formuoja Susisiekimo ministerija, o už jos vykdymą yra atsakinga bendrovės valdyba. Atsakyme, be kita ko, teigiama, jog nuosavybės forma nėra svarbi, svarbu, kaip valdoma įmonė.

 

Susitikime ministerijoje profsąjungų atstovai buvo informuoti, kad rengiama nauja šalies pašto strategija, jau yra paruoštas dokumentas dėl universaliųjų pašto paslaugų rinkos sugriežtinimo. Profsąjungininkai buvo patikinti, kad ateityje bus stengiamasi dirbti konstruktyviai.

 

A.Smilgienės žiniomis, privačios pašto bendrovės yra Nyderlanduose ir Vokietijoje, daugumoje Europos šalių paštai yra arba valstybės įmonės, arba akcinės bendrovės, kurias valdo vyriausybės. Ji LP sakė, jog daugelyje pasaulio šalių profsąjungos paprastai priešinasi privatizacijai, tačiau jos nuomone, privatizacija – „nei panacėja, nei blogybė“. Viskas priklauso nuo to, kada ir kokiomis sąlygomis ji vykdoma.

 

Šaltinis:

(RMP)

www.lprofsajungos.lt