Šiame plane numatyta, kokie sprendimai reikalingi, kad šalyje atsirastų laisva rinka.
Elektros rinkos plėtros plane numatyta, kad rinkos modelis veiks pagal Šiaurės šalių elektros rinkos „Nord Pool“ principus ir praktiką. (Šiaurės šalių elektros birža.).
Planuojama, kad kitąmet Lietuvai reikės apie 9,1 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Dalį būtinos elektros energijos – 4,5 TWh pasigamins pati Lietuva. Tai yra 3 TWh gamins Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, 1,15 TWh bus pagaminta termofikacinėse elektrinėse ir 0,35 TWh bus gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių (hidroelektrinės, vėjo jėgainės ir kt). Šis kiekis elektros energijos bus privalomai perkamas reguliuojamu tarifu. Dar 1 TWh bus perkama iš Europos Sąjungos (ES) tiekėjų.
Elektros energijos vartotojams, specialistų manymu, kainos neturėtų daug kilti. Nebent keliais centais.
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, apie 35 proc. (apie 3,6 TWh) elektros energijos planuojama pirkti aukcionuose, kur pagrindinis kriterijus – mažiausia kaina. Manoma, kad aukcione bus parduodama Skandinavijoje (per Estijos elektros jungtį „Estlink“), Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje pagaminta elektros energija. Elektros rinkos plėtros plane numatytos priemonės pagerins sąlygas vartotojui be apribojimų pasirinkti ar pakeisti tiekėją, užtikrins konkurencinę aplinką tarp elektros gamintojų, importuotojų ir tiekėjų, panaikins apribojimus prekiauti elektros energija su ES šalimis, nustatys skaidrias prekybos elektros energija, importuojama ne iš ES valstybių, sąlygas ir sukurs skaidrius rinkos organizavimo bei priežiūros mechanizmus, paremtus „Nord Pool“ praktika.
Pagal Lietuvos elektros rinkos plėtros planą Lietuva įgyvendins elektros jungčių projektus ir palaipsniui integruosis į bendrą Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių elektros rinką.

LR Vyriausybė