Keitimai taikomi asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais 2009 m. gegužės 1 dieną ir vėliau.

Už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos pašalpą moka darbdavys. Pašalpa negali būti mažesnė kaip 80 procentų ir didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Jei asmuo dirba keliose darbovietėse, ligos pašalpą už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka kiekvienas darbdavys.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama „Sodros” biudžeto lėšomis. Jos dydis – nuo trečiosios iki septintosios (imtinai) dienos – 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

Pavyzdžiui, asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šių metų gegužės mėnesį, ligos pašalpa bus skaičiuojama pagal 2008 m. IV-ojo ketvirčio asmens draudžiamąsias pajamas.

Slaugant sergančius šeimos narius ar prižiūrint vaiką, ligos pašalpa mokama „Sodros” biudžeto lėšomis nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos. Tokiu atveju mokama 85 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.

Audinių, ląstelių ar organų donorams ligos pašalpa mokama nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos iš „Sodros” biudžeto lėšų, 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Atleistajam iš darbo ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.

Šaltinis:

BNS