LPSK nepritaria siūlymui atidėti nedarbo išmokų mokėjimą: žmones įstumtume į kitą problemą

Parlamentarams siūlant atidėti nedarbo išmokų mokėjimą savo noru iš darbo išėjusiems žmonėms, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) tokiam siūlymui nepritaria. LPSK laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė teigia, kad toks reguliavimas nepagrįstai visus savo noru iš darbo pasitraukusius asmenis prilygina piktnaudžiautojams.

„Žmonės išeina iš darbo dėl įvairių priežasčių: netinkamų darbo sąlygų, psichologinio spaudimo, per didelio darbo krūvio arba konfliktų, dėl šeiminių aplinkybių“, – LRT RADIJUI sakė D. Jakutavičė.

Jos teigimu, praktikoje taip pat pasitaiko nemažai atvejų, kai darbdaviai patys spaudžia darbuotojus išeiti iš darbo savo noru.

„Labai dažnas atvejis, kai darbdavys paprašo išeiti savo noru arba „su tavim kitaip atsiskaitysime“. Tuomet žmonės, nenorėdami pyktis, bijodami su darbdaviu konfliktuoti ar neapsikęsdami netinkamų sąlygų, išeina pačiu paprasčiausiu būdu – tiesiog deda pareiškimą ir išeina. Visi kiti būdai yra reikalaujantys ir žinių, ir noro, ir mokėjimo su darbdaviu bendrauti išeinant nesusipykus“, – pabrėžė LPSK laikinoji vadovė.

Pasak D. Jakutavičės, konfederacija supranta būtinybę kovoti su piktnaudžiavimu nedarbo išmokų sistema, tačiau nesutinka su nuostata, kad visi savo noru darbą palikę ir į Užimtumo tarnybą besikreipiantys asmenys tuo piktnaudžiauja.

„Mes pritartume tam, kad reikia kovoti su piktnaudžiavimu, bet mums nepatinka traktavimas, kad visi, kurie išeina pagal šitą straipsnį, jau yra piktnaudžiautojai. Tokiai (įstatymo – ELTA) redakcijai mes tikrai nepritartume“, – tvirtino ji.

D. Jakutavičė atkreipė dėmesį, kad pagal siūlomą reguliavimą darbuotojas liktų be pajamų du mėnesius – vieną mėnesį laukdamas, kol galės registruotis Užimtumo tarnyboje, ir dar vieną mėnesį, kol jam būtų pradėta mokėti nedarbo išmoka.

Toks išmokų atidėjimas, pasak jos, skaudžiai paveiktų mažesnes pajamas gaunančius žmones, neturinčius santaupų, iš kurių jie galėtų gyventi kelis mėnesius.

„Spręsdami vieną problemą, galime žmones įstumti į kitą problemą – iš ko du mėnesius šeimą maitinti, iš ko mokesčius mokėti?“ – kalbėjo ji.

Tai numatančias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas lapkričio viduryje įregistravo Seimo nariai socialdemokratai Darius Razmislevičius ir Jūratė Zailskienė.

Šia iniciatyva jie siekia sumažinti savanoriško pasitraukimo iš darbo skaičių, skatinti greitesnį grįžimą į darbo rinką bei racionaliau naudoti nedarbo socialinio draudimo lėšas.

Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų 2027 m. gegužės 1 d.

2025 m. rugpjūčio mėnesio Sodros duomenimis, apie 65 proc. nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų yra nutraukę darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių.

Šiuo metu Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenims ir pradedama mokėti nuo 8 bedarbio statuso įgijimo dienos.

Įstatyme taip pat įtvirtinta išimtis, numatanti, kad bedarbiams, atleistiems iš darbo ar tarnybos dėl jų kaltės, išmoka pradedama mokėti praėjus 3 mėnesiams nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.

 

Šaltinis: lrt.lt