Vyriausybė pritarė Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisoms, kuriomis į Lietuvos teisę bus perkeltos Europos Sąjungos Platformų direktyvos nuostatos. Jomis siekiama stiprinti per skaitmenines darbo platformas dirbančių žmonių teises, užtikrinti algoritminio valdymo skaidrumą ir apsaugoti darbuotojus nuo nesąžiningų automatizuotų sprendimų. Šių pokyčių siekimas – ilgų ir nelengvų diskusijų rezultatas, kuriame aktyviai dalyvavo ir profesinės sąjungos.

Pavežėjai, maisto ir siuntinių kurjeriai – vieni iš dažniausiai su skaitmeninėmis darbo platformomis dirbančių žmonių. Tačiau algoritminis valdymas jau seniai neapsiriboja vien platformų darbu. Automatizuotos sistemos vis dažniau naudojamos įvairiuose sektoriuose: gamyboje, logistikoje, prekyboje, transporto, finansų ir klientų aptarnavimo srityse. Jos gali paskirstyti užduotis, sudaryti darbo grafikus, vertinti darbuotojų rezultatus ar net daryti įtaką jų darbo sąlygoms.

Todėl klausimas, kas ir kaip priima sprendimus dėl darbuotojo, tampa vis aktualesnis. Ar žmogus turi teisę žinoti, kokie duomenys apie jį renkami? Ar gali suprasti, kodėl jam sumažintas atlygis, apribota paskyra ar pakeistos darbo sąlygos? Ar turi galimybę tokį sprendimą apskųsti ir sulaukti žmogaus, o ne vien algoritmo įvertinimo?

Būtent į šiuos klausimus atsakymų ieškoma įgyvendinant Europos Sąjungos Platformų direktyvą.

Ką numato siūlomi įstatymų pakeitimai?

Vienas svarbiausių pokyčių – siekis užtikrinti, kad platformose dirbančių žmonių statusas būtų nustatomas pagal faktines darbo aplinkybes, o ne vien pagal sutartyje įrašytą pavadinimą.

Tai ypač aktualu fiktyviai savarankiškai dirbantiems žmonėms, kurie realiai patiria platformos kontrolę ir pavaldumą, tačiau neturi darbuotojams priklausančių garantijų. Pagal siūlomą tvarką, sprendžiant, ar žmogus iš tiesų dirba savarankiškai, ar jo santykiai su platforma turi darbo santykių požymių, bus vertinamos faktinės aplinkybės, taikomi Darbo kodekso kriterijai ir papildomi požymiai.

Darbo santykių požymiai būtų nustatomi esant pavaldumui ir tada, kai platformoje dirbantis žmogus neturi bent vienos iš šių savarankiškumo galimybių:

• laisvai pasirinkti, ar teikti paslaugas, kada jas teikti ir kokį maksimalų užduočių kiekį pasirinkti;
• savarankiškai teikti tokias pačias ar panašias paslaugas kitiems užsakovams;
• susitarti dėl paslaugos kainos arba laisvai ją priimti ar atmesti be neigiamų pasekmių, taip pat iš anksto susipažinti su esminėmis paslaugos teikimo sąlygomis – įkainiu, adresu, vieta, atstumu ir kita svarbia informacija.

Tai svarbus principas: darbo santykių esmę turi lemti realus darbo organizavimas, o ne vien sutarties forma. Jeigu žmogus negali savarankiškai spręsti dėl savo darbo laiko, užduočių ar atlygio, vien sutartyje įrašytas savarankiškai dirbančio asmens statusas dar nereiškia tikros savarankiškumo laisvės.

Darbuotojų duomenys – ne platformų nuosavybė

Ne mažiau svarbi ir asmens duomenų apsauga. Skaitmeninės platformos, naudodamos algoritmus darbuotojų veiklai stebėti ir vertinti, gali surinkti itin daug informacijos apie žmogų. Todėl siūloma aiškiai apriboti, kokius duomenis jos gali rinkti.

Platformoms būtų draudžiama rinkti jautrius, privačius ar su darbu nesusijusius duomenis, pavyzdžiui, informaciją apie žmogaus emocinę būklę, asmeninius pokalbius ar veiklą ne darbo metu. Be to, platformos, kurios darbuotojų veiklą vertina arba sprendimus dėl jų priima pasitelkdamos algoritmus, turės atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą.

Tai reiškia, kad technologijų naudojimas negali tapti neribotos darbuotojų stebėsenos priemone. Darbuotojo teisė į privatumą turi būti gerbiama ir skaitmeninėje darbo aplinkoje.

Daugiau skaidrumo ir galimybių apginti savo teises

Įstatymų pakeitimais taip pat numatoma daugiau garantijų, susijusių su algoritmų naudojimu darbe:

• Teisė žinoti. Platformos turės aiškiai informuoti, kokios automatizuotos sistemos naudojamos, kokie duomenys renkami ir pagal kokius kriterijus priimami sprendimai.
• Teisė į paaiškinimą. Dirbantieji galės reikalauti paaiškinti automatizuotų sistemų priimtus sprendimus.
• Teisė ginčyti sprendimus. Žmonės galės prašyti platformos peržiūrėti algoritmų sprendimus, o platforma privalės atsakyti ir ištaisyti nustatytus pažeidimus.
• Žmogaus atliekama priežiūra. Sprendimai, turintys reikšmingos įtakos dirbančiojo teisėms, pavyzdžiui, paskyros blokavimas ar darbo santykių nutraukimas, negalės būti palikti vien automatizuotai sistemai.
• Apsauga nuo diskriminacijos. Automatizuotos sistemos turės būti reguliariai tikrinamos, kad jų sprendimai nesukeltų diskriminacijos.
• Informavimas ir konsultavimas. Prieš diegiant ar keičiant automatizuotas stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemas, dirbantieji turės būti informuojami apie jų poveikį darbui.
• Duomenų perkeliamumas. Dirbantieji galės gauti ir perkelti savo darbo duomenis, pavyzdžiui, turimus įvertinimus, į kitą platformą.

Profesinių sąjungų vaidmuo – nuoseklus dialogas ir darbuotojų interesų gynimas

Šie sprendimai neatsirado savaime. Dėl Platformų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę vyko ilgos ir nelengvos diskusijos, kuriose reikėjo derinti skirtingus interesus, ieškoti teisinių sprendimų ir užtikrinti, kad technologijų plėtra netaptų pretekstu silpninti darbuotojų teises.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) nuosekliai dalyvavo šiame procese tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Profesinių sąjungų atstovai aktyviai įsitraukė į diskusijas dėl direktyvos nuostatų įgyvendinimo, kėlė darbuotojų apsaugos, tinkamo užimtumo statuso nustatymo, duomenų apsaugos ir algoritminio valdymo kontrolės klausimus.

Europos mastu profesinių sąjungų judėjimas siekė, kad naujosios taisyklės užtikrintų ne tik formalų skaitmeninių platformų veiklos reguliavimą, bet ir realias dirbančiųjų galimybes ginti savo teises. Nacionaliniu lygmeniu šios nuostatos turėjo būti perkeltos į Lietuvos teisę taip, kad darbuotojams būtų suteiktos aiškios ir praktiškai įgyvendinamos garantijos.

LPSK nuomone, technologijos turi tarnauti žmogui, o ne tapti priemone išvengti darbdavio atsakomybės ar paslėpti tikruosius darbo santykius. Algoritmas negali panaikinti darbuotojo teisės žinoti, būti išklausytam ir ginčyti jam nepalankius sprendimus.

Nors direktyva pirmiausia skirta per skaitmenines darbo platformas dirbantiems žmonėms, jos aktualumas gerokai platesnis. Algoritminis valdymas vis dažniau tampa kasdienio darbo dalimi ir tradicinėse darbovietėse.

Kai darbuotojo veikla vertinama pagal automatizuotai surinktus duomenis, kai sistema paskirsto užduotis ar nustato darbo intensyvumą, būtina užtikrinti, kad tokie sprendimai būtų skaidrūs, pagrįsti ir nediskriminaciniai. Darbuotojai ir jų atstovai turi žinoti, kaip technologijos veikia darbo sąlygas, ir turėti galimybę dalyvauti svarstant jų diegimą.

 

Šaltinis: socmin.lrv.lt