Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas paragino Europos Komisiją (EK) imtis privalomų priemonių, kad būtų geriau užkertamas kelias su darbu susijusiam stresui ir psichosocialinėms rizikoms. Profesinės sąjungos pabrėžia: darbuotojas neturi būti paliekamas vienas kovoti su stresu, kurį sukelia netinkamai organizuojamas darbas.

Stresas darbe šiandien tapo viena iš svarbiausių darbuotojų sveikatos ir saugos problemų. Didelis darbo krūvis, darbuotojų trūkumas, nuolatinis skubėjimas, neprognozuojamas darbo laikas, smurtas ir priekabiavimas, neaiškios atsakomybės ar nuolatinis spaudimas pasiekti rezultatą gali turėti ilgalaikių pasekmių darbuotojų fizinei ir psichikos sveikatai.

Todėl Europos Parlamente vis daugiau dėmesio skiriama ne tam, kaip išmokyti darbuotoją „susitvarkyti su stresu“, o tam, kaip užkirsti kelią stresą sukeliančioms darbo sąlygoms.

Problemos mastas – tūkstančiai mirčių ir milijardai eurų

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) atkreipia dėmesį į nerimą keliančius skaičius:

• su darbu susijęs stresas Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje siejamas su daugiau kaip 10 tūkst. mirčių per metus;
• stresas sudaro daugiau kaip 40 proc. visų depresijos atvejų;
• mažiau nei 40 proc. ES darboviečių turi veiksmų planus psichosocialinėms rizikoms prevencijai;
• dėl su darbu susijusios depresijos Europos ekonomika kasmet praranda apie 620 mlrd. eurų.

Tai rodo, kad psichosocialinės rizikos nėra vien individuali darbuotojo problema. Tai – darbo organizavimo ir darbuotojų saugos klausimas, turintis didelę socialinę ir ekonominę kainą.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) duomenimis, 2022 m. atliktoje apklausoje 27 proc. darbuotojų nurodė patiriantys stresą, depresiją ar nerimą, kuriuos sukėlė arba sustiprino darbas.

Lietuvoje taip pat yra dėl ko sunerimti

Lietuvos darbuotojų patirtis taip pat rodo, kad psichosocialinės rizikos darbo vietose nėra teorinė problema.

„Gallup“ 2025 m. duomenimis, 23 proc. Lietuvos darbuotojų nurodė, kad praėjusią dieną patyrė daug streso. Šis rodiklis neparodo vien tik darbe sukelto streso, tačiau leidžia suprasti bendrą darbuotojų emocinės savijautos kontekstą.

Kitas svarbus signalas – Valstybinės darbo inspekcijos (VD) duomenys.

2025 m. VDI, tikrindama, kaip įmonėse ir organizacijose įgyvendinami smurto ir priekabiavimo prevencijos reikalavimai, patikrino 1761 įmonę, įstaigą ir organizaciją. Nustatyti 181 Darbo kodekso 30 straipsnio pažeidimai – 48 proc. daugiau nei 2024 m.: šis straipsnis įpareigoja darbdavius užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui darbe bei imtis prevencinių priemonių.

Šie duomenys nėra bendras streso darbo vietose rodiklis, tačiau jie rodo, kad darbo aplinkoje vis dar egzistuoja rimtų psichosocialinių rizikų, kurioms būtina veiksminga prevencija.

Psichosocialinė rizika – ne tik mobingas

Kalbėdami apie psichosocialines rizikas dažnai pirmiausia pagalvojame apie psichologinį smurtą ar mobingą. Tačiau problema kur kas platesnė.

Psichosocialinę riziką gali didinti:

• per didelis darbo krūvis ir darbo intensyvumas;
• darbuotojų trūkumas;
• ilgos ar nenuspėjamos darbo valandos;
• nepakankama darbuotojo kontrolė ir galimybė priimti sprendimus;
• neaiškios pareigos ir atsakomybės;
• nuolatinis spaudimas siekti rezultatų;
• smurtas, priekabiavimas ir diskriminacija;
• nepalanki organizacinė kultūra;
• darbo ir asmeninio gyvenimo ribų nykimas;
• nuolatinis pasiekiamumas skaitmeninėmis priemonėmis.

Šios rizikos gali būti aktualios visuose sektoriuose ir visų profesijų darbuotojams.

Europos profesinės sąjungos pabrėžia svarbią problemą: darbuotojų psichikos sveikata pernelyg dažnai pateikiama kaip paties darbuotojo atsakomybė.

Žinoma, darbuotojams gali būti naudinga psichologinė pagalba, konsultacijos, streso valdymo programos ar galimybė kreiptis pagalbos. Tačiau tai negali pakeisti pagrindinės prevencijos.

Jeigu žmogus nuolat dirba per dideliu tempu, susiduria su darbuotojų trūkumu, nuolatiniu spaudimu, smurtu ar neprognozuojamu darbo laiku, problema nėra vien tai, kad jis nemoka „valdyti streso“.

Kartais reikia keisti ne darbuotoją, o darbo sąlygas.

Darbuotojų atstovai ir profesinės sąjungos gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant psichosocialines rizikas ir ieškant sprendimų.

Svarbu kalbėti ne tik apie jau įvykusius konfliktus ar darbuotojų perdegimą, bet ir apie jų priežastis: darbo krūvį, darbo laiką, darbuotojų skaičių, darbo organizavimą, vadovavimo kultūrą ir darbuotojų galimybę dalyvauti priimant sprendimus.

Darbuotojų balsas šiuose procesuose yra būtinas.

Europa ragina veikti

Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas paragino Europos Komisiją įtraukti privalomas psichosocialinių rizikų prevencijos ir valdymo priemones į rengiamą Kokybiškų darbo vietų aktą (Quality Jobs Act).

Europos profesinių sąjungų konfederacija ragina užtikrinti, kad darbdaviams būtų nustatyta aiški pareiga užkirsti kelią psichosocialinėms rizikoms ir jas valdyti taip pat rimtai, kaip ir fizines ar chemines rizikas darbo vietoje.

Tai būtų svarbus žingsnis link tokios darbo aplinkos, kurioje darbuotojo psichikos sveikata būtų laikoma ne asmeniniu reikalu, o neatsiejama darbuotojų saugos ir sveikatos dalimi.

Darbuotojas neturi „palūžti“, kad darbdavys pradėtų spręsti problemą. Prevencija turi prasidėti gerokai anksčiau.

Šaltiniai: etuc.org, vdi.lrv.lt