Atostogos yra būtinos kiekvienam darbuuotojui, todėl svarbu žinoti, kaip atostogų suteikimo tvarką reglamentuoja mūsų teisės aktai.

Kasmetinių atostogų suteikimo tvarką reglamentuoja LR Darbo kodeksas (DK) 126-130 straipsniai.

Jos pagal DK apibrėžiamos kaip laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. (DK 126 straipsnio 1 d.).

Kasmetinių atostogų trukmė

Kasmetinių atostogų trukmė priklauso nuo to, kiek dienų per savaitę dirbama. Vadovaujantis DK 126 straipsnio 2 d., darbuotojams, dirbantiems penkias darbo dienas per savaitę, suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų, o dirbantiems šešias darbo dienas per savaitę – ne mažiau kaip 24 darbo dienų kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos (tai taip pat aktualu dirbantiems pamaininį darbą).

Atkreiptinas dėmesys, jog bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.

Kasmetinių atostogų trukmė skaičiuojama darbo dienomis, todėl švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Pastebėtina, jog DK 126 straipsnio 2 d. įtvirtinta kasmetinių atostogų trukmė suteikiama už darbo metus, kurie prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios (pavyzdžiui, darbuotojui pradėjus dirbti nuo 2021 m. liepos 1 d., teisę į visos trukmės kasmetines atostogas darbuotojas įgys 2022 m. liepos 1 d.).

Į kasmetinių atostogų laikotarpį tenkančių darbo dienų skaičių įskaitomos dienos, numatytos DK 127 straipsnio 4 d.: faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, darbo dienos komandiruotėje, darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų ir kt.

Tokia DK nuostata reiškia, kad, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas, prieš išeidamas nėštumo ir gimdymo atostogų, buvo išnaudojęs visas sukauptas kasmetines atostogas, per nėštumo ir gimdymo atostogų laiką kasmetinės atostogos darbuotojui kaupsis, ir grįžęs iš nėštumo ir gimdymo atostogų darbuotojas turės sukaupęs tam tikrą dalį kasmetinių atostogų.

Dėl ilgesnės atostogų trukmės galima susitarti kolektyvinėse sutartyse

Pagal vyriausybės nustatytą tvarką, už 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą darbovietėje suteikiamos 3 d. d. pailgintų atostogų, o už paskesnius 5 m. – 1 d. d.

Tuo metu įmonių kolektyvinėse sutartyse galima susitarti jog darbuotojams už nepertraukiamą darbo stažą bendrovėje suteikiamos papildomos atostogos, t. y., šalia Darbo kodekse numatytų 20 d. d. kasmetinių atostogų pridedamos papildomos dienos pagal bendrovėje išdirbtą laiką. Pavyzdžiui, už 1-uosius darbo metus – vienos darbo dienos trukmės atostogos, už antruosius metus – 2 d. d. ir pan. Taigi, šiuo atveju darbuotojams nereikėtų laukti 10 metų, kol už nepertraukiamą stažą įmonėje bus pridėtos vyriausybės nustatytos papildomos dienos – jie įgyja teisę atostogauti ilgiau jau po kelerių (ar net pirmųjų) metų nepertraukiamo darbo toje pačioje bendrovėje.

Taip pat kolektyvinėse sutartyse dažnai susitariama ir dėl papildomos kasmetinių atostogų dienos profesinių sąjungų nariams – tai viena iš galimų papildomų garantijų šiai darbuotojų grupei.

Pažymėtina, jog pagal DK derėtis ir pasirašyti kolektyvines sutartis gali tik profesinės sąjungos, tad jeigu įmonėje nėra profesinės sąjungos, negali būti ir kolektyvinės sutarties.

Todėl jeigu dar abejojate, ar Jūsų įmonėje yra galiojanti kolektyvinė sutartis, ir kas joje numatyta dėl kasmetinių atostogų, kreipkitės į savo bendrovės profesinę sąjungą, kuri suteiks visą būtiną informaciją apie Jūsų teises ir garantijas. Mat pasitaiko ir tokių atvejų, kai darbuotojai, net ir po 30 darbo metų toje pačioje bendrovėje, nežino kad ji turi kolektyvinę sutartį, taip pat kokios papildomos garantijos jam priklauso.

Pailgintos kasmetinės atostogos

DK 138 straipsnis numato, jog darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (pamaininio darbo atveju).

Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.

Norėdamas pasinaudoti pailgintomis kasmetinėmis atostogomis darbuotojas darbdaviui privalo pateikti prašymą ir atitinkamus įrodymus, kad jis turi teisę į tokias kasmetines atostogas (pvz.: vaiko gimimo liudijimą, neįgalumo dokumentus ar kt.).

Atostoginių mokėjimas

Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Taigi, atostoginiais laikomas užmokestis už kasmetinių atostogų laiką, kadangi už kitų, DK 125 straipsnio 1 dalyje nurodytų atostogų rūšių apmokėjimo tvarka yra kitokia. Pagal bendrą taisyklę, atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Tačiau esant darbuotojo atskiram prašymui, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai gali būti mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

Pastebėtina, kad darbo sutarties šalims draudžiama susitarti dėl kasmetinių atostogų pakeitimo pinigine kompensacija, išskyrus vienintelį atvejį, numatytą DK 127 straipsnio 6 d., t. y., darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį.

Taip pat žinotina, kad jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų (pavyzdžiui, darbuotojas atostogauja savaitę nuo trečiadienio, taigi, atostoginių sumokėjimo diena – antradienis, tačiau darbdavys sumoka atostoginius penktadienį, vėluodamas 3 dienas, todėl darbuotojas, grįžęs po atostogų trečiadienį, per tris darbo dienas (per trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį) turi teisę pateikti prašymą dėl 3 dienų, kurias darbdavys vėlavo sumokėti atostoginius, pridėjimo prie kitų kasmetinių atostogų.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija