Europos Komisja šiandien pristato 2021–2027 m. biudžetą, kurį sudaro 1,135 mlrd. EUR vertės įsipareigojimai (2018 m. kainomis); skaičiuojant dabartinėmis kainomis (atsižvelgiant į infliaciją), įsipareigojimai sudarytų 1,279 mlrd. EUR, atitinkantys 1,11 proc. ES-27 bendrųjų nacionalinių pajamų.

Didinamas finansavimas tokioms sritims kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, jaunimas, skaitmeninė ekonomika, sienų valdymas, saugumas ir gynyba. Pavyzdžiui, programos „Erasmus +“ ir Europos solidarumo korpuso biudžetas bus padvigubintas.

Europos Komisija taip pat kritiškai apsvarstė, kur galima sutaupyti lėšų ir padidinti veiksmingumą. Europos Komisija siūlo šiek tiek sumažinti bendros žemės ūkio politikos ir sanglaudos politikos finansavimą (abiejų po maždaug 5 proc.), kad būtų atsižvelgta į naują 27 šalių Sąjungos realybę. Šios politikos kryptys bus modernizuotos, siekiant užtikrinti, kad ir su mažesniais ištekliais jos būtų rezultatyvios ir netgi padėtų įgyvendinti naujus prioritetus.

ES biudžetas, palyginti su Europos ekonomikos dydžiu ir valstybių narių biudžetais, yra kuklus. Tačiau jis gali teigiamai paveikti Europos piliečių gyvenimą ir įmonių veiklą, jeigu bus investuojama į sritis, kuriose Sąjungos investicijų poveikis yra didesnis nei nacionalinio lygmens viešųjų išlaidų ir kuriose gali būti sukurta tikra Europos pridėtinė vertė.

Viena iš siūlomų biudžeto naujovių – glaudesnė ES finansavimo ir teisinės valstybės principo sąsaja. Pagal naująsias siūlomas priemones Sąjunga galėtų sustabdyti, sumažinti arba apriboti galimybę gauti ES finansavimą pagal teisinės valstybės principo laikymosi trūkumų pobūdį, sunkumą ir apimtį. Tokį sprendimą pasiūlytų Europos Komisija ir atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarka priimtų Taryba.

Naujojoje daugiametėje finansinėje programoje siūlomos dvi naujos priemonės stabiliai euro zonai ir konvergencijai su euro zona remti:

• nauja reformų rėmimo programa, kurios bendras biudžetas – 25 mlrd. EUR, teiks finansinę ir techninę paramą visoms valstybėms narėms, įgyvendinančioms prioritetines reformas, visų pirma susijusias su Europos semestru. Be to, pagal konvergencijos priemonę bus teikiama speciali parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, besirengiančioms įsivesti bendrą valiutą.
• Europos investicijų stabilizavimo priemonė padės išlaikyti investicijų lygį didelių asimetrinių makroekonominių sukrėtimų atveju.

Nauji prioritetai reikalauja naujų išteklių. Todėl Europos Komisija siūlo įvesti naują nuosavų išteklių krepšelį, kurį sudaro:

• 20 proc. pajamų, gautų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos;
• naujajai bendrai konsoliduotajai pelno mokesčio bazei taikomas 3 proc. pareikalavimo tarifas (bus įvedamas palaipsniui, kai bus priimti reikiami teisės aktai);
• šalių įnašas, apskaičiuojamas pagal neperdirbto plastiko pakuočių atliekų kiekį kiekvienoje valstybėje narėje (0,80 EUR už kilogramą).

Šie nauji nuosavi ištekliai sudarys apie 12 proc. viso ES biudžeto ir per metus galėtų papildyti biudžetą iki 22 mlrd. EUR naujiems prioritetams finansuoti.

Remdamasi šiandienos pasiūlymais per ateinančias savaites Komisija pateiks išsamius pasiūlymus dėl būsimų konkretiems sektoriams skirtų finansinių programų. Tuomet sprendimas dėl būsimo ilgalaikio ES biudžeto, gavus Europos Parlamento pritarimą, turės būti visais balsais priimtas Taryboje.

Daugiau informacijos: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-3570_lt.htm

Šaltinis: Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje