Spalio 5 d., trečiadienį, Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės, Tarptautinės mokytojų dienos proga švietimo profesinės sąjungos (Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga) organizavo akciją „Ačiū tau, Premjere…“.
Jos metu kandidatė į Švietimo ir mokslo ministrus Algirda Ekonomikaitė pristatė savo rinkimų programą ir Premjerui Algirdui Butkevičiui įteikė 16 metrų švietimiečių „padėkų“ už jo per ketverius metus nuveiktus darbus švietimo labui.
Kaip žinote, ministru tapti yra paprasčiau nei Seimo nariu, tad šia trumpa rinkimų programa, kuri iš valstybės biudžeto švietimui papildomai nereikalaus nei vieno euro, panelė kandidatė bandys pelnyti partijų, dalyvaujančių rinkimuose, lyderių palankumą, kad šie pasiūlytų jai tapti ministre.
Mielieji,
Aš, nemaldama daug visko, siūlau:
1) Keisti švietimo finansavimo modelį. Mokinio krepšelį keisime nebe klasės krepšeliu, o kamufliažiniu krepšeliu. Kaip jau minėjau, tam švietimui iš valstybės biudžeto papildomai nereikia pridėti nė vieno euro, verčiau siūlyčiau didinti finansavimą krašto apsaugai ir ne iki 2 proc. nuo BVP, o bent jau iki 4 proc.
Tuo pačiu reikia keisti mokyklų statusą, išplečiant mokyklų veiklos ribas ne tik mokyti, ugdyti, bet ir gaminti įvairią produkciją ir tą produkciją pardavinėti. Čia ypatingai gerai pasitarnaus naujai priimtas Darbo kodeksas su savo „nulinėmis“ darbo sutartimis. Pavyzdžiui, mes įdarbinsime gimnazistus, kurie gamins įvairius virtuvės įrankius, na, o gimnazistės galės megzti kojines ar pirštines. Visą šią produkciją Krašto apsaugos ministerija įsipareigos pirkti iš mokyklų ir aprūpinti mūsų kariuomenę. Taip verslo „varikliukas“ suksis. Tai automatiškai padidins mokyklų finansavimą ir visi tuo bus labai patenkinti: tiek mokyklos, gaudamos papildomą finansavimą ir nesižemindamos prieš Vyriausybę, tiek pati Vyriausybė besidžiaugdama, kad įvykdė įsipareigojimą NATO, o ir mokytojai nelįs į akis.
2) Numatyti papildomą finansavimą švietimui iš LR Seimui numatytų asignavimų. Taip pat dar kartą atkreipiu dėmesį, kad būtent švietimui iš biudžeto papildomai numatyta NULIS eurų.
Šias pajamas švietimui išskirkime į dvi dalis. Kiekvienam Seimo nariui siūlysiu įteikti „peraugusio mokinio kortelę“, į kurią kiekvieną mėnesį bus pervedami „pieštukiniai“ pinigai – lėšos kanceliarinėms išlaidoms. Tai yra pirmoji dalis lėšų. Savaime aišku, kiekvienas Seimo narys privalės leisti lėšas tik švietimo įstaigos tikslams. Ne taip kaip dabar, kai atvažiuoja į kokios nors mokyklos šventę ir atveža „bile ką“, tai kokią knygą, kurios niekas neskaito ir ši dulka mokyklos muziejuje, ar kokį paveikslą, kuris vėliau mėtosi kur nors sandėlyje. Juk ant apgriuvusių sienų nelabai ir žiūrisi. Tuo metu mokykla kas mėnesį Seimo nariui pateiks sąrašą, ko jai reikia labiausiai: ar vadovėlių, ar žemėlapių, ar priemonių chemijos laboratorijai, ar galiausiai tualetinio popieriaus, muilo ir panašiai. Nauda abipusė – mokykla gauna tai, ko jai trūksta, o Seimo nariui nereikia sukti galvos kaip panaudoti pinigus.
Antroji dalis lėšų yra skirta iš Seimo numatytų asignavimų – tai išeitinės kompensacijos Seimo nariams. Kadangi, kaip esame girdėję, Seimo nariai per ketverius kadencijos Seime metus (o kiti ir aštuonis, ar dvylika, ar dar daugiau metų) tiesiog atbunka ir praranda visus darbo įgūdžius, jiems būna sunku sugrįžti į darbo rinką, todėl jų išeitinės kompensacijos bus mokamos ne grynais pinigais, o trečiojo amžiaus universiteto mokinio kortele, kuria galės atsiskaitinėti mokytojams už jų pagalbą sugrąžinant buvusius seimūnus į darbo rinką.
3) Didinti švietimo darbuotojų darbo užmokestį, kuris per ateinančius ketverius metus pasiektų neregėtas ir negirdėtas aukštumas. Kaip ir pirmoms dviems priemonėms – iš biudžeto papildomų pinigų švietimui nereikės. Mes padarysime, kad kiekvieno mokytojo alga būtų ne mažesnė 90 proc. Seimo nario algos. Kaip tai padaryti? Labai paprastai. Jei valstybė nepajėgi, tai yra neturi nei noro, nei galimybių padidinti pedagogams algų iki padoraus dydžio (kaip minėjau, ne mažesnės nei 90 proc. Seimo nario algos), tai paprastai, nesukant sau galvos iš kur gauti daugiau pinigų, reikia sumažinti Seimo nario algą tiek, kad ji būtų didesnė už pedagogo ne daugiau kaip 10 proc. Juk viskas elementaru ir paprasta.
Tai štai tokia yra mano trumpa ir labai konkreti programa su nuorodomis, ką reikia daryti, kad pagerintume finansavimą švietimui, tam iš valstybės biudžeto papildomai neskirdami papildomai nė vieno euro.
Ačiū už dėmesį.
Pagarbiai Jūsų,
panelė Algirda Ekonomikaitė, kandidatė į ministres, atvira visiems pasiūlymams.
P. S. Už paramą dėkojame Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai.
Nuotraukas iš akcijos rasite čia.
Akcijos vaizdo įrašą rasite čia.
„Padėkos“ vaizdo klipą pamatysite čia.
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos informacija