2015 m. gruodžio 9-11 dienomis vyko Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) mokymai Sesimbroje, Portugalijoje. Renginyje dalyvavo Lietuvos slaugos specialistų (LSSO) I viceprezidentė Aušra Volodkaitė. Dalinamės jos paruošta ataskaita:
Moralinis priekabiavimas darbo vietose:
atvejų nustatymas, priemonės, profesinių sąjungų patirtis
Ataskaita
Seminare dalyvavo profesinių sąjungų atstovai iš ES šalių narių. Iš Lietuvos dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atstovė Aušra Volodkaitė.
Priekabiavimu darbo vietose vadinamas nevienkartinis, besikartojantis netinkamas elgesys (gestai, kalba, nusistatymas ir t.t.), kurio tikslas- pažeisti asmens orumą ir sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią aplinką, sukurti įtampą darbo vietoje.
Moralinis priekabiavimas pasireiškia žeminančiu, įžeidžiančiu žodiniu ar fiziniu puolimu arba netiesioginiais veiksmais, susijusiais su fizine ar psichologine prievarta, kuria siekiama menkinti darbuotojo savivertę ir galiausiai skatina pasitraukti iš darbo vietos.
Moralinis priekabiavimas yra procesas, sisteminis neigiamas elgesys, o ne vienkartinis, izoliuotas įvykis ar veiksmas. Pasinaudojama silpnesne dirbančiojo padėtimi arba didesniu jautrumu, pažeidžiamumu, nesugebėjimu apsiginti.
Seminaro metu aptarta:
Moralinio priekabiavimo pavyzdžiai, su kuriais susiduria profesinių sąjungų nariai.
Dalyviai, diskutuodami grupėse, pateikė moralinio priekabiavimo darbo vietose pavyzdžius, su kuriomis tenka susidurti, Aptarti skirtumai nuo mobingo, seksualinio priekabiavimo, smurtinio elgesio. Kadangi šalių narių patirtis labia skirtinga, buvo svarbu nuspręsti, apie kokius veiksmus ir elgseną reikia kalbėti. Nutarta. Kalbant apie moralinį priekabiavimą, išskirti veiksmus ar elgesį, kuris kartojasi nuolat, kuris sukelia ilgalaikes pasėkmes darbuotojui- fizinį ir moralinį diskomfortą, fizinės, psichologinės sveikatos pablogėjimą, socialinę izoliaciją.
Problemos susiduriant su moraliniu priekabiavimu – nukentėjusiojo baimė kalbėti apie problemą, nesugebėjimas identifikuoti moralinio smurto kaip netoleruotino elgesio, sunkumai surinkti reikiamus įrodymus, nežinojimas, kur kreiptis pagalbos.
Seminaro dalyviai identifikavo dažniausiai moralinį priekabiavimą patiriančias profesijas – tai pedagogai, paslaugų srities darbuotojai, sveikatos apsaugos darbuotojai.
Dalyviai pasidalino patirtimi, kad moralinį priekabiavimą gali patirti profsąjungos nariai, ir netgi profesinės sąjungos administracijoje dirbantys darbuotojai.
Priekabiauti gali bet kuris vyras ar moteris, galintis patekti į darbo vietą:
- Tiesioginiai ar netiesioginiai vadovai
- Bendradarbiai
- Paslaugų teikėjai
- Aptarnaujantis personalas
- Klientai
Priekabiavimo auka gali tapti bet kuris asmuo bet kurioje darbovietėje.
Galimos moralinio priekabiavimo priežastys:
- Blogos darbo sąlygos
- Dideli darbo krūviai / dideli reikalavimai
- Organizaciniai pokyčiai įstaigoje
- Neadekvatus darbo organizavimas
- Neadekvatūs darbo santykiai
- Inventoriaus vagystės
- Asmeninės darbuotojų ar vadovų savybės
- Vidiniai konfliktai įstaigoje
- Diskriminacinė elgsena, netolerancija
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ir medikamentais
Moralinio priekabiavimo atvejų poveikis įstaigai
- nuolatinė darbuotojų kaita
- įstaigos įvaizdžio blogėjimas
- pablogėjęs psichologinis klimatas
- blogėjanti paslaugų kokybė
- darbuotojų nepasitenkinimas, skundai
- darbuotojų ligos ir nedrabingumo periodai
- teismo procesai
Moralinio priekabiavimo poveikis darbuotojui
- Fizinės būklės sutrikdymas
- Hipertenzija
- Virškinimo sutrikimai
- Kraujotakos sutrikimai
- Širdies ligos
- Skeleto raumenų sistemos ligos
- Hormoninės sistemos sutrikimai
- Medžiagų apykaitos sutrikimai
- Piktnaudžiavimas alkoholiu, nikotinu, medikamentais
- Psichologinis poveikis
- Baimė, stresas, nerimas, panikos priepuoliai
- Miego sutrikimai
- Vangumas, apatija
- Depresija
- Agresija
- Darbingumo sumažėjimas
- Atminties sutrikimai
- Savivertės sumažėjimas
- Mintys apie savižudybę
- Socialinės problemos
- Bendravimo problemos
- Uždarumas , izoliacija
- Nesidomėjimas aplinka
- Asmenybės sutrikimai
- Problemos šeimoje, skyrybos
- Priklausomybės
Teisinis reglamentavimas. Šalių patirtis labai įvairi. Ne visose šalyse yra teisės aktai, numatantys kovos su moraliniu priekabiavimu darbo vietose reikalavimus ir legalius problemų sprendimo būdus. Kai kuriose šalyse, pvz. Suomijoje, yra numatyti konkretūs veiksmai, kaip darbdavys sulaukęs skundo apie moralinį priekabiavimą privalo reaguoti, ištirti įvykį ir imtis prevencinių veiksmų.
Sprendimo teisiniu keliu sunkumai – sudėtinga sukaupti įrodymus ir surasti liudytojus, kurie teismo proceso metu galėtų padėti įrodyti priekabiavimo darbo vietoje egzistavimą ir nukentėjusiojo patirtą žalą bei skundo pagrįstumą. Nukentėjusieji dažnai vengia kalbėti apie patiriamas problemas bei nežino, kur kreiptis pagalbos.
- Kovos su moraliniu priekabiavimu darbo vietose būdai:
Prevencija –
- informacijos sklaida – lankstinukų, informacinių pranešimų parengimas ir platinimas;
- žodiniai pranešimai, prezentacijos, mokymai darbuotojams ir darbdaviams;
- visuomeninės kampanijos, siekiančios atkreipti dėmesį į moralinio priekabiavimo problemas;
- jungtiniai susitarimai tarp darbuotojų ir darbdavių atstovų dėl smurtui nepalankios aplinkos sukūrimo darbo vietose;
- informacija nukentėjusiems nuo priekabiavimo – kur kreiptis pagalbos;
- anoniminių kanalų (telefono linija, elektroninė sistema) skundams pateikti sukūrimas;
- informavimas, konsultavimas, parama darbuotojams ir darbdaviams;
- konfidencialumo užtikrinimas;
- Įmonių sertifikavimo/ licencijavimo proceso reikalavimų peržiūrėjimas – praktika, kuomet, prieš išduodant įmonei veiklos sertifikatą/ licenciją, būtų atsižvelgiama į darbuotojų skundus dėl moralinio priekabiavimo įstaigoje.
Svarbus profsąjungų vaidmuo kovojant su moraliniu priekabiavimu darbo vietose bei padedant nukentėjusiems. Svarbu teikti informaciją, kad patys darbuotojai galėtų atpažinti moralinio priekabiavimo atvejus, netoleruotų tokios elgsenos, žinotų, kur kreiptis ir kaip spręsti susidariusias problemas.
Profąjungos taip pat gali prisidėti prie moralinio smurto prevencijos- rengti kampanijas, platinti lanktinukus darbuotojams, dalyvauti konsultacijose, derybose su darbdaviais, skatinti priekabiavimui nepalankios aplinkos kūrimą ir palaikymą darbo vietose.
Parengė
Aušra Volodkaitė
LSSO