Pasirašyti sveikatos šakos kolektyvinės sutarties pakeitimai: pasiektas svarbus susitarimas dėl darbo užmokesčio

Lapkričio 10 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties pakeitimus. Susitarimu numatytas gydytojų, slaugytojų ir akušerių darbo užmokesčio pastoviosios dalies didinimas, patikslintos kai kurios darbuotojų garantijos ir numatytos papildomos galimybės stiprinti profesinių sąjungų veiklą sveikatos priežiūros įstaigose.

Prie šio susitarimo svariai prisidėjo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausančios organizacijos. Pakeitimus pasirašė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė. Pastaroji taip pat vadovavo profesinių sąjungų derybinei grupei, kuri su Sveikatos apsaugos ministerija derėjosi dėl geresnių sveikatos priežiūros darbuotojų darbo apmokėjimo ir darbo sąlygų.

Didesnis dėmesys slaugytojų darbo užmokesčiui

Pagal pasirašytus pakeitimus gydytojų darbo užmokesčio pastovioji dalis didės 11,1 proc., o slaugytojų ir akušerių, turinčių aukštąjį koleginį ar aukštesnįjį išsilavinimą, – 14,3 proc.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. vienu etatu dirbančio gydytojo mažiausia pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis didės 287,50 Eur, arba 11,1 proc. – nuo 2 595 iki 2 882,50 Eur. Naujas dydis bus apskaičiuojamas 2026 m. minimaliosios mėnesinės algos (MMA) – 1 153 Eur – pagrindu, taikant 2,5 koeficientą.
Jeigu įstaigoje gydytojo darbo užmokesčio pastoviajai daliai nustatytas didesnis nei 2,5 koeficientas, 2026 m. MMA bus taikoma tik koeficiento 2,5 daliai. Koeficiento dalis, viršijanti 2,5, bus skaičiuojama taikant 2025 m. MMA.
Vienu etatu dirbančio slaugytojo ar akušerio, turinčio aukštąjį koleginį arba aukštesnįjį išsilavinimą, mažiausia pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis didės 258,90 Eur, arba 14,3 proc. – nuo 1 816,50 iki 2 075,40 Eur. Ji sudarys 72 proc. gydytojo mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies (šiuo metu – 70 proc.).
Kitų sveikatos priežiūros specialistų mažiausia pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis bus nustatoma procentais nuo gydytojo mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies. Dėl šio pakeitimo jų mažiausios pastoviosios dalies dydžiai didės 11,1 proc.

Derybinės grupės vadovė R. Kiršienė pabrėžė, kad svarbus šio susitarimo rezultatas – bendras profesinių sąjungų ir ministerijos siekis rasti sprendimus, naudingus visai sveikatos sistemai.

„Labai gerai, kad derybų metu ir profesinės sąjungos, ir ministerija žiūrėjo viena linkme, nes laimingi darbuotojai, laimingi įstaigų vadovai ir, svarbiausia, laimingi pacientai. Labai smagu, kad šiais metais atsisukta į slaugytojų darbo užmokesčio didinimą“, – sakė darbuotojų atstovė.

Profesinių sąjungų atstovai atkreipia dėmesį, kad numatyti procentai taikomi darbo užmokesčio pastoviajai, o ne visai darbo užmokesčio daliai. Todėl realus atlyginimo pokytis darbuotojams gali skirtis priklausomai nuo jų gaunamo atlygio struktūros ir konkrečios sveikatos priežiūros įstaigos.

Didžiausią santykinį pokytį turėtų pajusti mažiausiai uždirbantys sveikatos priežiūros specialistai, kurių darbo užmokesčio struktūroje pastovioji dalis sudaro didesnę dalį. Daugiau uždirbančių gydytojų bendro atlygio augimas gali būti mažesnis.

Svarbu užtikrinti, kad sutarti padidinimai pasiektų darbuotojus realiai. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį, kad dalis slaugytojų vis dar negauna jiems pagal kolektyvinę sutartį priklausančio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžio. Pasak ministro, sveikatos priežiūros įstaigoms kyla finansinių sunkumų įgyvendinant visus kolektyvinės sutarties įsipareigojimus, nes ligonių kasų sudaromos sutartys ne visada užtikrina tam pakankamą finansavimą.

Susitarta ir dėl kitų darbuotojams svarbių klausimų

Pasirašytais pakeitimais neapsiribota vien darbo užmokesčio klausimais. Patikslintos ugdymo įstaigose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kasmetinių atostogų nuostatos. Taip pat numatyta galimybė sveikatos priežiūros įstaigų kolektyvinėse sutartyse susitarti dėl darbdavio lėšų skyrimo profesinių sąjungų veiklai.

Pastaroji nuostata svarbi stiprinant darbuotojų atstovavimą įstaigose ir sudarant geresnes sąlygas socialiniam dialogui. Stiprios profesinės sąjungos ir konstruktyvus darbdavių bei darbuotojų bendradarbiavimas yra būtina sąlyga sprendžiant darbuotojams aktualius klausimus.

Neišspręsti klausimai lieka darbotvarkėje

Nors pasiektas susitarimas apima reikšmingus pokyčius, ne dėl visų profesinių sąjungų keltų klausimų pavyko susitarti.

Vienas jų – visuomenės sveikatos specialistų darbo užmokestis. Šiuo metu jų atlyginimų augimas valstybės biudžeto projekte numatytas tik atsižvelgiant į bazinio dydžio didinimą – 2,5 proc. Akcentuojama, kad toks augimas nėra pakankamas, todėl viliamasi, jog papildomą finansavimą šiems specialistams pavyks užtikrinti svarstant valstybės biudžetą Seime.

Derybų metu profesinės sąjungos siūlė nuo kitų metų biudžetinėse sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems jų nariams, į profesines sąjungas įstojusiems iki 2026 m. kovo 1 d., taikyti papildomus pareiginės algos koeficientus. Tačiau, negavus papildomo finansavimo iš Finansų ministerijos, dėl šio pasiūlymo susitarti nepavyko.
Dalis klausimų taip pat atidėta deryboms dėl naujos 2027 m. kolektyvinės sutarties. Vienas jų – sąvokos „suderinimas“ apibrėžimas.
Profesinės sąjungos siūlo nustatyti, kad sprendimas laikomas suderintu gavus kitos šalies sutikimą, o šalims nesusitarus būtų kreipiamasi į Darbo arbitražą.
Ministerijos pozicija – suderinimas reiškia informavimą ir konsultavimąsi, tačiau neįpareigoja gauti kitos šalies sutikimo.
Taip pat atidėtas profesinių sąjungų siūlymas panaikinti atskirą gydytojų odontologų darbo užmokesčio pastoviosios dalies normą, kuri šiuo metu sudaro 80 proc. gydytojo mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies.

Profesinės sąjungos sieks, kad atidėti siūlymai neliktų nuošalyje ir būtų įtraukti į artimiausią darbotvarkę. Svarbu ne tik pasiekti susitarimus dėl konkrečių atlyginimų didinimo, bet ir užtikrinti, kad visi sveikatos priežiūros darbuotojai turėtų tinkamas darbo sąlygas bei būtų deramai įvertinti.

Sveikatos sistemai reikia specialistų, o jiems – patrauklių darbo sąlygų

Sveikatos sektorius susiduria su darbuotojų trūkumu, tad konkurencingas atlygis yra viena svarbiausių sąlygų, padedančių pritraukti jaunus specialistus ir išlaikyti jau dirbančius patyrusius darbuotojus. Visgi, vien atlyginimų didinimo nepakanka – būtina užtikrinti ir tinkamas darbo sąlygas, profesinio tobulėjimo galimybes, darbuotojų saugumą bei pagarbą jų darbui.

Profesinių sąjungų įsitikinimu, tam reikalingas ilgalaikis valstybės požiūris, nuoseklus sveikatos sistemos finansavimas ir politinė valia spręsti įsisenėjusias problemas.

Pasirašyti kolektyvinės sutarties pakeitimai – svarbus profesinių sąjungų derybų rezultatas. Tačiau tai nėra galutinis tikslas. Dialogas su ministerija turi tęstis, o šiandien dar neišspręsti klausimai turi virsti konkrečiais sprendimais. Tik taip galima kurti stiprią sveikatos sistemą, kurioje darbuotojai jaučiasi vertinami, o pacientai gauna kokybiškas paslaugas.

 

Foto: iš LR sveikatos apsaugos ministerijos archyvų