Rugsėjo 22 d. Europos namuose vykusiame susitikime Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto (EMPL) delegacija diskutavo su Lietuvos profesinių sąjungų, darbdavių ir verslo organizacijų atstovais. Kalbėta apie Lietuvos darbo rinkos situaciją, darbuotojų teises ir svarbiausius užimtumo bei socialinės politikos klausimus.
Europos Parlamento delegacijai vadovauja EMPL komiteto pirmininkė Li Andersson, susitikime taip pat dalyvavo EP narės Idoia Mendia ir Vilija Blinkevičiūtė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai susitikime atstovavo LPSK laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė, Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė, LPSK tarptautinių ryšių sekretorius Jonas Januškevičius ir viešųjų ryšių specialistė Jūratė Čilinskaitė.
ES teisėkūra keičia darbuotojų kasdienybę
Vienas svarbiausių diskusijos klausimų – Europos Sąjungos teisėkūros iniciatyvos ir jų įgyvendinimas Lietuvoje. Aptartos darbuotojams ir darbo rinkai aktualios direktyvos, tarp jų Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva, Platformų darbo direktyva ir Adekvataus minimalaus darbo užmokesčio direktyva.
Diskutuota ir apie Lietuvos minimalaus darbo užmokesčio nustatymo principus, darbuotojų perkvalifikavimą bei kvalifikacijų tobulinimą.
LPSK atstovai pabrėžė, kad sparčiai keičiantis darbo rinkai investicijos į darbuotojų įgūdžius tampa vis svarbesnės. Amžius neturėtų būti kliūtis žmogui dalyvauti darbo rinkoje – svarbiausia turi būti jo gebėjimai ir tinkama kvalifikacija.
Socialinis dialogas turi tapti vertybe
LPSK vadovė Dalia Jakutavičė atkreipė dėmesį į socialinio dialogo svarbą.
„Norime, kad socialinis dialogas taptų tikra vertybe, o ne tik formaliu procesu. Darbuotojų balsas turi būti ne tik išklausomas, bet ir realiai įtraukiamas priimant sprendimus“, – sakė D. Jakutavičė.
Susitikime taip pat kalbėta apie darbuotojų teisę streikuoti ir praktines kliūtis organizuojant streikus Lietuvoje. Profesinių sąjungų vertinimu, darbuotojų teisė streikuoti turi būti ne tik įtvirtinta teisės aktuose, bet ir realiai įgyvendinama praktikoje.
Viešieji pinigai – už kokybiškas darbo vietas
Aptariant ES finansavimo ir viešųjų pirkimų klausimus, profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad viešieji pinigai neturėtų būti skiriami vien pagal mažiausios kainos ar sukurto darbo vietų skaičiaus kriterijų.
Svarbu vertinti ir darbo vietų kokybę: darbuotojų darbo sąlygas, atlyginimą, darbo vietų tvarumą, darbuotojų atstovavimo galimybes ir darbdavio požiūrį į socialinį dialogą.
Profesinių sąjungų pozicija – parama verslui neturėtų būti teikiama besąlygiškai. Skiriant valstybės ar ES paramą turėtų būti vertinama, ar įmonė gerbia darbuotojų teises, dalyvauja socialiniame dialoge ir sudaro kolektyvines sutartis.
Viešieji pinigai turėtų padėti kurti kokybiškas darbo vietas. Neturėtume viešosiomis lėšomis remti įmonių, kurios darbuotojų sąskaita konkuruoja darbo rinkoje.
Kaip išlaikyti žmones darbo rinkoje?
Diskusijoje daug dėmesio skirta ir Lietuvos darbo rinkos ateičiai. Lietuva, kaip ir daugelis Europos šalių, susiduria su darbuotojų trūkumu, visuomenės senėjimu ir sparčiais technologiniais pokyčiais.
LPSK akcentavo, kad atsakas į šiuos iššūkius neturėtų apsiriboti vien tik siekiu žmones kuo ilgiau išlaikyti darbo rinkoje netvariomis priemonėmis. Reikia sudaryti sąlygas jiems joje išlikti – investuoti į kompetencijas, pritaikyti darbo vietas, užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą bei sudaryti galimybes lanksčiau derinti darbo krūvį skirtingais profesinio gyvenimo etapais.
„Turime sudaryti žmonėms sąlygas, kad jie galėtų ir norėtų dirbti ilgiau – turėdami aktualias kompetencijas, sveikatai tinkamas darbo sąlygas ir realų pasirinkimą, kokiu krūviu tęsti profesinį gyvenimą“, – pabrėžė D. Jakutavičė.
Anot jos, norėtųsi pasiekti, kad socialinis dialogas būtų vertybė, kad darbuotojų balsas būtų ne tik išklausomas, bet ir realiai įtraukiamas priimant sprendimus – tai labai svarbi taip trokštamo konkurencingumo sąlyga.
Susitikimas su Europos Parlamento EMPL komiteto delegacija – svarbi galimybė Lietuvos darbuotojų ir profesinių sąjungų pozicijas tiesiogiai pristatyti Europos Parlamento nariams bei aptarti, kaip Europos Sąjungos politika gali prisidėti prie stipresnių darbuotojų teisių, kokybiškesnių darbo vietų ir stipresnio socialinio dialogo Lietuvoje.