Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kartu su Lietuvos verslo konfederacija, Dirbančių neįgaliųjų asociacija ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijas, ragindamos iš esmės peržiūrėti 2027–2029 m. numatytą asmenų su negalia užimtumo rėmimo finansavimą. Organizacijų vertinimu, dabar numatytos lėšos neatitinka nei problemos masto, nei augančio paslaugų poreikio, nei didėjančių užimtumo rėmimo priemonių kaštų.
Darbo rinkoje dalyvauja tik trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia
Asmenų su negalia integracija į darbo rinką išlieka viena svarbiausių užimtumo politikos problemų. 2025 m. Lietuvoje buvo apie 150,7 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia, tačiau dirbančiųjų dalis 2023–2025 m. iš esmės nekito ir siekė vos 30,5–30,8 proc. 2026 m. balandį dirbo apie 48,7 tūkst., arba 32 proc., darbingo amžiaus asmenų su negalia.
Tuo pat metu pačios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Asmens su negalia dalyvumo užtikrinimo 2027–2029 metų veiksmų plano projekte prognozuojama, kad asmenų su negalia skaičius ir individualius poreikius atitinkančių paslaugų poreikis toliau augs. 2025 m. Lietuvoje gyvenančių asmenų su negalia skaičius, palyginti su 2024 m., padidėjo 16,25 proc.
Tačiau nepaisant šių tendencijų, 2027, 2028 ir 2029 m. asmenų su negalia užimtumui remti kasmet planuojama skirti identišką – 25,604 mln. Eur sumą. Tai reiškia, kad finansavimas iš esmės įšaldomas trejiems metams.
Nekintanti suma realiai reikštų mažesnę paramą
Organizacijos pabrėžia, kad vertinant finansavimo pakankamumą negalima apsiriboti vien nominaliomis sumomis. Augant darbo užmokesčiui ir minimaliajai mėnesinei algai, didėja ir užimtumo rėmimo priemonių, įskaitant įdarbinimą subsidijuojant, kaštai.
Todėl, jeigu finansavimas liktų 25,604 mln. Eur per metus, už tą pačią sumą būtų galima finansuoti mažesnę užimtumo rėmimo priemonių apimtį ir potencialiai padėti mažesniam skaičiui žmonių. Kitaip tariant, nominalus finansavimo išlaikymas reikštų realų paramos mažėjimą.
Vien dabartinei paramos apimčiai išlaikyti reikia 9,35 mln. Eur daugiau
Organizacijos atliko preliminarų finansavimo poreikio vertinimą, remdamosi prognozuojamu darbo užmokesčio augimu. Skaičiavimai rodo, kad vien dabartinei realiai užimtumo rėmimo apimčiai išlaikyti 2027–2029 m. reikėtų apie 86,2 mln. Eur.
Tuo metu projekte numatyta iš viso 76,812 mln. Eur. Taigi trijų metų laikotarpiu trūktų apie 9,35 mln. Eur.
Svarbu tai, kad šis skaičiavimas yra konservatyvus. Jame neįvertinamas nei remiamų asmenų skaičiaus didėjimas, nei papildomų individualizuotų užimtumo paslaugų plėtra, nei spartesnio asmenų su negalia užimtumo augimo tikslas. Todėl 86,2 mln. Eur suma iš esmės būtų tik minimali finansinė prielaida dabartinei paramos apimčiai išlaikyti, o ne realiai sistemos plėtrai.
Tikslas – ne tik įdarbinti, bet ir padėti žmogui išlikti darbo rinkoje
LPSK ir kitos organizacijos atkreipia dėmesį, kad asmenų su negalia užimtumo rezultato negalima vertinti vien pagal tai, kiek žmonių pradėjo dirbti.
Didesnių individualių poreikių turintiems žmonėms perėjimas į atvirą darbo rinką gali reikšti darbo vietos pritaikymą, individualizuotas užimtumo paslaugas, pagalbą darbuotojui ir darbdaviui bei tęstinį palaikymą jau įsidarbinus. Todėl svarbu vertinti ir tai, kiek žmonių išlieka darbo rinkoje pasibaigus paramai.
Tai ne tik socialinė, bet ir ekonominė investicija
Didesnis asmenų su negalia dalyvavimas darbo rinkoje didina jų ekonominį savarankiškumą, mažina ilgalaikio nedarbo ir socialinės atskirties riziką. Dirbantys žmonės taip pat kuria ekonominę vertę, moka mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.
Tai ypač aktualu Lietuvai susiduriant su demografiniais iššūkiais, darbingo amžiaus gyventojų mažėjimu ir darbuotojų trūkumu atskirose ekonomikos srityse. Darbingo amžiaus žmonės su negalia, kurie galėtų dirbti gavę tinkamą pagalbą, yra reikšmingas neišnaudotas darbo rinkos potencialas.
Be to, 2025 m. net 43,5 proc. asmenų su negalia gyveno skurdo rizikoje, kai bendras šalies rodiklis siekė 20,9 proc. Skurdo rizika ypač padidėjo 16–64 metų asmenų su negalia grupėje.
Finansavimas turi būti susietas su realiu poreikiu
Organizacijos ministerijoms pasiūlė atsisakyti praktikos trejiems metams nustatyti nekintančią nominalią finansavimo sumą. Ateityje finansavimas turėtų būti siejamas su prognozuojamu darbo užmokesčio ir MMA augimu, planuojamu priemonių dalyvių skaičiumi, individualizuotų paslaugų poreikiu ir konkrečiais asmenų su negalia užimtumo didinimo rezultatais.
Organizacijos taip pat pabrėžia, kad šiuo metu atliekamas asmenų su negalia darbo rinkos reguliavimo „Ex post“ vertinimas neturėtų tapti priežastimi atidėti sprendimus dėl finansavimo. Jei vertinimas parodys poreikį keisti ar plėsti užimtumo rėmimo priemones, tam jau turi būti numatytos finansinės prielaidos.
LPSK ir kitos organizacijos ragina valstybę į asmenų su negalia užimtumą žiūrėti ne kaip į formalią socialinės politikos priemonę, o kaip į ilgalaikę investiciją į žmonių savarankiškumą, darbo rinką ir visuomenės gerovę.
Tikslas turėtų būti ne tiesiog įdarbinti žmogų, o sudaryti realias sąlygas jam įsidarbinti, dirbti ir išlikti darbo rinkoje.