Europos Komisija (EK) pristatė du strategiškai svarbius dokumentus – 2027 metų Europos Sąjungos (ES)  biudžeto projektą ir 2026 m. ir 2026 metų Europos semestro rekomendacijas Lietuvai. Nors vienas dokumentas skirtas finansiniams prioritetams, o kitas – ekonominei ir socialinei politikai, iš tiesų jie papildo vienas kitą ir rodo, kokia kryptimi artimiausiais metais judės Europos ir nacionalinė politika.

Darbuotojams ir profesinėms sąjungoms šie sprendimai nėra vien techniniai dokumentai – nuo jų priklausys investicijos į viešąsias paslaugas, socialinę apsaugą, darbo rinką, kvalifikacijos kėlimą ir gyvenimo kokybę.

Svarbu pažymėti, kad 2027 metų ES biudžetas kol kas yra Europos Komisijos pasiūlymas. Artimiausiais mėnesiais jį svarstys ir dėl galutinio turinio derėsis Europos Parlamentas bei Europos Sąjungos Taryba.

Daugiau lėšų gynybai, bet mažiau papildomų investicijų ekonomikai

2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektas siekia apie 200 mlrd. eurų ir bus paskutinis pagal dabartinę 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. Pagrindinės finansavimo kryptys išlieka tos pačios – sanglaudos politika, žemės ūkis, klimato politika ir inovacijos, tačiau ryškiausias pokytis yra ženkliai didesnis dėmesys Europos saugumui ir gynybai.

Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė Europos prioritetus. Vis daugiau lėšų skiriama gynybos pramonei, kariniam mobilumui ir saugumo stiprinimui, o parama Ukrainai tampa nuolatine ES finansinės politikos dalimi.

Kartu 2027-ieji žymi ir svarbaus laikotarpio pabaigą – baigiasi „NextGenerationEU“ ekonomikos gaivinimo priemonė, kuri po COVID-19 pandemijos suteikė precedento neturinčias investicijas į valstybių ekonomiką, darbo rinką, sveikatos sistemas, skaitmeninę ir žaliąją pertvarką.

Šios papildomos lėšos nebus tęsiamos, todėl prasidedančios derybos dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos taps itin svarbios sprendžiant, ar socialinė Europa išliks vienu pagrindinių ES prioritetų.

Europos Komisija Lietuvai siunčia aiškią žinutę – ekonomikos augimo nepakanka

Tuo metu birželio 3 d. paskelbtose Europos semestro rekomendacijose Komisija konstatuoja, kad Lietuvos ekonomika išlieka viena sparčiausiai augančių regione – prognozuojama, jog BVP 2026 m. augs 3 proc., o 2027 m. – 2,1 proc. Taip pat teigiamai vertinama atsinaujinančios energetikos plėtra, inovacijų ekosistemos stiprėjimas ir didėjančios investicijos į šalies saugumą.

Vis dėlto Komisija pabrėžia, kad spartus ekonomikos augimas savaime neišsprendžia socialinių problemų.

Ataskaitoje akcentuojama didėjanti pajamų nelygybė ir skurdo rizika, ypač regionuose, nepakankamai efektyvi socialinės apsaugos sistema, ribotas socialinio būsto prieinamumas bei sveikatos priežiūros paslaugų netolygumai. Komisija ragina stiprinti socialinių paslaugų kokybės stebėseną ir užtikrinti geresnį jų prieinamumą visiems gyventojams.

Ne mažiau dėmesio skiriama ir darbo rinkai. Komisijos vertinimu, Lietuvoje išlieka reikšmingas darbuotojų kompetencijų ir darbdavių poreikių neatitikimas. Todėl rekomenduojama stiprinti profesinį mokymą, didinti mokytojo profesijos patrauklumą bei investuoti į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos kompetencijų ugdymą.

Gynybos finansavimas svarbus, bet ne socialinės politikos sąskaita

Viena svarbiausių EK siunčiamų žinučių – didėjančias išlaidas gynybai būtina finansuoti taip, kad nenukentėtų viešosios paslaugos ir socialinė apsauga.

Todėl Lietuvai rekomenduojama ieškoti papildomų biudžeto pajamų šaltinių: peržiūrėti nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčius, stiprinti kovą su šešėline ekonomika bei palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro subsidijų.

Šios rekomendacijos atspindi platesnę Europos diskusiją apie tai, kaip suderinti saugumo poreikius su socialiniu teisingumu. Didėjančios investicijos į gynybą neturėtų reikšti mažesnių investicijų į sveikatos apsaugą, švietimą, darbuotojų kvalifikaciją ar socialinę apsaugą – būtent šios sritys kuria ilgalaikį visuomenės atsparumą.

LPSK: stipri Europa neįmanoma be stiprios socialinės politikos 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija supranta būtinybę stiprinti Europos gynybinius pajėgumus dabartinėje geopolitinėje situacijoje ir palaiko sprendimus, skirtus užtikrinti valstybių saugumą.

Tačiau kartu pabrėžia, kad investicijos į gynybą negali būti finansuojamos socialinės politikos sąskaita. Kokybiškos viešosios paslaugos, prieinama sveikatos apsauga, veiksminga socialinė apsauga ir nuolatinės investicijos į darbuotojų įgūdžius yra ne mažiau svarbi Europos atsparumo dalis.

Artėjančios derybos dėl 2028–2034 metų ES daugiametės finansinės programos lems, kokios bus Europos socialinės politikos galimybės ateinantį dešimtmetį.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kartu su Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) aktyviai stebės šį procesą ir sieks, kad naujasis ES biudžetas išlaikytų aiškų prioritetą darbuotojų teisėms, kokybiškam užimtumui ir socialinei sanglaudai.

 

Šaltiniai:

ES 2027 m. biudžeto projektas: https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/eu-budget/annual-eu-budget/all-annual-budgets/2027_en

EK rekomendacijos Lietuvai: https://lithuania.representation.ec.europa.eu/news/europos-komisija-pateike-2026-metu-lietuvai-skirtas-rekomendacijas-demesys-saugumui-konkurencingumui-2026-06-03_lt