Artėjant lemtingam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ išsiuntė bendrą kreipimąsi Prezidentui Gitanui Nausėdai bei Ministrei Pirmininkei Ingai Ruginienei. Darbuotojų atstovai įspėja: bandymai gaivinti Europos ekonomiką mažinant socialines garantijas yra pavojingas kelias.

2026 m. kovo 19–20 d. Briuselyje vyksiantis EVT susitikimas nubrėš dešimtmečio Europos ekonomikos gaires. Tačiau profesinės sąjungos pastebi nerimą keliančias tendencijas – verslo lobistų spaudimą silpninti darbo teisę prisidengiant „naštos verslui mažinimu“.

„Lenktynės žemyn“ ar investicijų šuolis?

Darbuotojų atstovai pabrėžia, kad šiuo metu Briuselyje susiduria dvi priešingos vizijos. Viena jų remiasi teisinio reguliavimo naikinimu, kita – investicijomis į žmones ir inovacijas.

„Siūlymai silpninti darbo teisę ir kolektyvines sutartis nesukurs inovatyvios ekonomikos. Tai tik išprovokuos „lenktynes žemyn“, silpninant darbuotojų perkamąją galią ir socialinę sanglaudą“, – teigiama bendrame pareiškime.

Kreipimesi akcentuojama, kad tikrosios Europos problemos kyla ne dėl darbuotojų teisių išsaugojimo bei padorių darbo vietų, o dėl sistemingo investicijų trūkumo į mokslinius tyrimus, infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Palyginimui pateikiami skaičiai: ES į mokslinius tyrimus ir plėtrą investuoja apie 1,49 % BVP, tuo metu JAV ši dalis siekia net 2,7 % BVP.

Keturi prioritetai Lietuvos pozicijai

Profesinės sąjungos ragina Lietuvos vadovus EVT susitikime laikytis tvirtos pozicijos ir ginti šiuos prioritetus:

1. Parama verslui turi būti teikiama tik jei laikomasi kolektyvinių derybų ir užtikrinamos orios sąlygos skaitmeninės bei žaliosios transformacijos metu.

2. Būtina vykdant viešuosius pirkimus atsisakyti „mažiausios kainos“ taikymo. Valstybės užsakymus turi gauti socialiai atsakingos įmonės, mokančios sąžiningus atlyginimus.

3. Strategija „Pagaminta Europoje“ turi būti finansuojama naujais ES instrumentais, skirtais technologiniam proveržiui, o ne socialinių standartų mažinimui.

4. Orus darbo užmokestis nėra našta – tai vidaus paklausos pagrindas ir paskata įmonėms didinti produktyvumą, o ne ieškoti pigiausios darbo jėgos.

Žmogus – ne kliūtis, o inovacijų variklis

Geopolitinė įtampa ir energetikos kaštai jau dabar spaudžia Lietuvos pramonę, tačiau profesinės sąjungos įspėja, kad krizės valdymas vien darbuotojų sąskaita padidins emigracijos riziką ir visuomenės susipriešinimą.

„Tikrasis konkurencingumas turi tarnauti visuomenei, o ne aklam pelno siekimui. Žmogus, kuris nerimauja dėl savo rytojaus, negali būti inovacijų ir proveržio varikliu“, – reziumuojama kreipimesi.

Kreipimasis į šalies vadovus – pilnas tekstas.

Foto: govilnius.lt.