Ispanijos geležinkelininkai pasiekė pergalę

Ispanijos geležinkelininkų profesinės sąjungos (SEMAF, CCOO ir UGT) vasario 9-ąją, jau pirmąją streiko dieną, pasiekė istorinį susitarimą su Transporto ministerija ir atšaukė planuotą trijų dienų nacionalinį geležinkelių darbuotojų streiką, kuris, kaip buvo baimintasi, paralyžiuotų visą infrastruktūrą. Po sausio mėnesį įvykusių tragiškų avarijų, nusinešusių 47 gyvybes, darbuotojai reikalavo neatidėliotinų investicijų į saugumą. Vyriausybė įsipareigojo iki 2030 m. papildomai investuoti 1,8 mlrd. eurų į infrastruktūros ir riedmenų priežiūrą bei sukurti 3 650 naujų darbo vietų „Renfe“ ir „Adif“ įmonėse. Susitarimas taip pat numato naujų saugos komitetų steigimą, techninės priežiūros transporto parko didinimą 300 automobilių ir palankesnį mašinistų darbo laiko skaičiavimą. Nors kai kurios mažosios profesinės sąjungos ir toliau tęsia protesto veiksmus, pagrindinis konfliktas išspręstas pademonstravus, kad vieningas darbuotojų susitelkimas gali paskatinti valdžią imtis realių veiksmų saugumui užtikrinti.

Strasbūre būrėsi profesinės sąjungos iš visos Europos  

2026 m. vasario 10 d. Strasbūre, prie Europos Parlamento, daugiau nei 800 darbuotojų ir profesinių sąjungų narių susirinko į bendrą demonstraciją, kuria siekta atkreipti dėmesį į išnaudojimą subrangos grandinėse bei tarpininkavimo sektoriuje. Europos statybos, maisto, transporto bei viešųjų paslaugų federacijos paragino Europos Komisiją (EK) priimti įpareigojančią direktyvą, kuri užtikrintų lygias teises visoje Europos Sąjungos (ES) darbo rinkoje ir pažabotų socialinį dempingą. Profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad esminė kovos su piktnaudžiavimu sąlyga yra tinkamas darbo inspekcijų finansavimas, jų darbuotojų skaičiaus didinimas bei stipresnis Europos darbo institucijos koordinavimas. Akcijos dalyviai taip pat akcentavo būtinybę atskirti darbo inspekcijų veiklą nuo imigracijos kontrolės, užtikrinant, kad visiems darbuotojams būtų garantuotas teisingas atlygis ir saugios darbo sąlygos, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso.

Kova už viešųjų paslaugų vertę ir orų atlygį kultūros sektoriuje

Nuo 2025 m. vidurio per Europą – nuo Portugalijos iki Jungtinės Karalystės – ritasi kultūros darbuotojų streikų banga, kurios metu duris užveria tokios institucijos kaip Luvras ar Britų biblioteka. Protestuodami prieš ilgalaikį biudžeto mažinimą, darbuotojų trūkumą, infliacijos neatitinkančius atlyginimus ir didėjantį profesinį perdegimą, muziejų, galerijų bei nacionalinių baleto trupių atstovai reikalauja orių darbo sąlygų. Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU) atstovai pabrėžia, kad kultūra nėra prabanga, o visuomenės sanglaudos pamatas, todėl taupymo politika ne tik sekina darbuotojus, bet ir silpnina demokratines erdves, užleisdama vietą dezinformacijai bei poliarizacijai.

Siekis užtikrinti algoritmų skaidrumą viešajame sektoriuje

Europos profesinės sąjungos ragina ES institucijas atmesti „DI Omnibuso“ (skaitmeninio paketo) siūlymą, kuriuo būtų panaikintas esminis ES Dirbtinio intelekto akto skaidrumo saugiklis. Pasiūlymu būtų panaikintas 49(2) straipsnis, pagal kurį paslaugų teikėjai privalo viešai registruotis, kai prašo išimties iš didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemų taisyklių. Profesinės sąjungos perspėja, kad be šios viešos registracijos priežiūros institucijos ir visuomenė negalės matyti, kaip dažnai įmonės vienašališkai išvengia atsakomybės, o tai sukuria nesąžiningą konkurencinį pranašumą neatsakingiems kūrėjams. Pabrėžiama, kad pokyčiais numatomas administracinių kaštų sutaupymas yra neproporcingas rizikai, kurią kelia neskaidrūs algoritmai, galintys tiesiogiai paveikti viešųjų paslaugų kokybę bei darbuotojų ir piliečių teises.

Realusis minimaliojo darbo užmokesčio augimas ir politinės ambicijos

2026 m. „Eurofound“ duomenys rodo prieštaringą minimalaus darbo užmokesčio (MDU) situaciją: nors daugumoje ES šalių, infliacijos pagreičiui sulėtėjus, fiksuojamas realus perkamosios galios augimas, stebimas ir kai kurių valstybių narių politinių ambicijų atoslūgis. Ataskaitoje pabrėžiama, kad nors nominalus MDU augimas tęsiasi, dalis vyriausybių lėtina kėlimo tempą arba tolsta nuo ambicingų tikslų, nustatytų ES direktyvoje dėl adekvataus minimalaus darbo užmokesčio. Tai ypač aktualu mažas pajamas gaunantiems darbuotojams, kuriems realaus užmokesčio augimas vis dar yra labai trapus siekis, o atotrūkis tarp šalių išlieka ryškus. „Eurofound“ akcentuoja, kad tolesnė pažanga priklausys nuo stipresnio kolektyvinių derybų vaidmens ir politinės valios užtikrinti, kad minimalus atlygis ne tik padengtų pragyvenimo išlaidas, bet ir garantuotų orų pragyvenimo lygį visoje ES.

Tarptautinių profesinių sąjungų delegacijoms uždrausta atvykti į Palestiną

Pastarosiomis savaitėmis Izraelio valdžia blokavo dviejų aukšto lygio tarptautinių profesinių sąjungų delegacijų patekimą į okupuotas Palestinos teritorijas (Vakarų Krantą). Statybininkų ir medienos apdirbėjų tarptautinės profesinės sąjungos (BWI) bei Švietimo tarptautinės profesinės sąjungos (EI) generaliniai sekretoriai Ambet Yuson ir David Edwards, atstovaujantys 45 milijonus narių visame pasaulyje, buvo sulaikyti, kelias valandas tardomi ir galiausiai išsiųsti atgal į Jordaniją, nepaisant to, kad vyko vietos profesinių sąjungų kvietimu. Visgi, tardymai ir melagingi kaltinimai nesustabdė profesinių sąjungų lyderių – jie ir toliau ketina kovoti už visų darbuotojų teises bei demonstruoti tarptautinį solidarumą ten, kur jo labiausiai reikia, ypač kriziniuose regionuose, kur darbuotojų laisvės yra varžomos.

ES konkurencingumo didinimas ir profesinio mokymo sistemų tobulinimas

2026 m. sausio 26 d. Europos Komisija oficialiai paskelbė kvietimą teikti pastabas (angl. call for evidence) naujai Europos profesinio švietimo ir mokymo strategijai, kuria siekiama didinti ES konkurencingumą. Nors daugiau nei pusė vidurinio ugdymo moksleivių Europoje renkasi profesinį kelią, EK pastebi kritinį specialistų trūkumą aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, ypač žaliosios ir skaitmeninės transformacijos srityse. Naujoji strategija, kurią planuojama pristatyti 2026 m. antrąjį ketvirtį, sieks modernizuoti mokymo sistemas, padaryti jas lankstesnes ir patrauklesnes visų amžiaus grupių besimokantiesiems bei užtikrinti, kad įgyjami įgūdžiai atitiktų kintančius darbo rinkos poreikius. Visos suinteresuotos šalys – nuo verslo įmonių ir profesinių sąjungų iki pačių besimokančiųjų – kviečiamos iki vasario 19 d.  teikti savo įžvalgas apie esamas kliūtis bei galimus sprendimus, kurie padėtų paversti profesinį mokymą strateginiu Europos ekonominio atsparumo įrankiu.

Netolygus besikeičiančios Europos vaizdas

2025 m. „Eurofound“ apklausos rezultatai atskleidė itin netolygų Europos socialinį vaizdą: nors užimtumo lygis išlieka aukštas, vis daugiau namų ūkių susiduria su pragyvenimo išlaidų krize ir finansiniu nesaugumu. Tyrimas rodo augantį atotrūkį tarp skirtingų visuomenės grupių – ypač jaunimo ir mažas pajamas gaunančių asmenų, kuriems būsto prieinamumas ir psichikos sveikatos iššūkiai tampa kritinėmis problemomis. Nepaisant skaitmeninės transformacijos teikiamų galimybių, apklausa signalizuoja apie mažėjantį pasitikėjimą institucijomis tose srityse, kur viešosios paslaugos negeba užtikrinti socialinės apsaugos tinklo. Tai sukuria palankią terpę politiniam nepasitenkinimui, todėl „Eurofound“ ekspertai pabrėžia, kad būsimos ES politikos dėmesio centre privalo atsidurti ne tik ekonominis augimas, bet ir socialinis atsparumas bei kokybiškų viešųjų paslaugų prieinamumas visiems piliečiams.

Parengta pagal etf-europe.org, epsu.org, eurofound.europa.eu, etui.org, ec.europa.eu, labourstart.org informaciją

Foto šaltinis: epsu.org