Tikros darbuotojų išnaudojimo istorijos – liepia pasirašyti čia pat: esą „dėl algos pakėlimo“

Kai kurie darbuotojai vis dar susiduria su išnaudojimu darbe. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) teigimu, Lietuvoje dirbantys užsieniečiai kartais atleidžiami be paaiškinimo. Profesinių sąjungų atstovai pažymi, kad ne visi darbuotojai žino, kada patiria išnaudojimą.

Profesinių sąjungų atstovų teigimu, iki šiol gaunama nusiskundimų dėl netinkamo elgesio su darbuotojais. Teigiama, kad iš užsienio į Lietuvą atvykę darbuotojai atleidžiami žodžiu ir be paaiškinimo, kai kuriems nemokamos išmokos. Taip pat susiduriama ir su skundais dėl psichologinio smurto, ar per mažų atlyginimų. Tačiau ne visuomet darbuotojai žino, kad dirba netinkamomis sąlygomis.

Gegužės 1-osios profesinės sąjungos viešųjų ryšių specialistas Emil Starodubov teigia, kad šiuo metu sunku rasti darbovietę, kurioje nepažeidinėjamas darbo kodeksas. Tačiau dažniausiai darbuotojai ar darbdaviai apie tai nežino.

E. Starodubov sako, kad iš užsienio atvykusiems darbuotojams neretai pateikiami jiems nesuprantama kalba rašyti dokumentai. Pasitaiko atvejų, kada darbdaviai neleidžia išsiversti dokumentų ir darbuotojams tenka juos pasirašyti.

„Pavyzdžiui, pakišami lietuvių kalba rašyti prašymai išeiti savo noru ir sakoma, kad tai yra kažkoks nereikšmingas dokumentas. Netgi kartais sako, kad dokumentas yra dėl algos pakėlimo“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo E. Starodubov.

Taip pat pasitaiko atvejų, kada darbdaviai manipuliuoja laikinais leidimais gyventi. Iš užsienio į Lietuvą atvykę dirbti asmenys verčiami dirbti daugiau: „Nuolat primenama, kad jeigu nesutiks su tokiomis sąlygomis, praras laikiną leidimą gyventi“.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovų teigimu, gaunama užsieniečių skundų dėl netinkamo darbdavių elgesio. Pavyzdžiui, neseniai į konfederaciją kreipėsi moteris, kuri teigė, jog ją darbdavys atleido žodžiu.

„Po to darbdavys sakė pasirašyti tarpusavio susitarimą, kad išsiskiria gražiuoju. Norėjo sužinoti savo teises, ką tokiu atveju daryti“, – teigė LPSK.

Atvejų, kuomet iš užsienio atvykę darbuotojai atleidžiami žodžiu, – ne vienas. Į konfederaciją kreipėsi užsienietė, kuri iš darbdavio gavo žinią, jog yra atleidžiama kitą dieną.

„Kitaip sakant, nesilaikant mūsų įstatymuose numatytų terminų, kaip ir prieš kiek laiko reikia įspėti darbuotoją“, – teigė LPSK.

Vienas transporto sektoriuje dirbantis užsienietis buvo atleistas po kone penkerių metų darbo be paaiškinimo. Vėliau darbdavys teigė, kad šiam nemokės išmokų už nepanaudotas atostogas.

LSPK taip pat teigia, kad sulaukė žinių, jog darbuotojas buvo atleistas, nes neišlaikė lietuvių kalbos egzamino A2 lygiu.

Patyrus psichologinį smurtą, reikia įrodymų

Kalbant apie darbuotojų išnaudojimą, neretai minimas darbovietėse patiriamas psichologinis smurtas. Valymo paslaugų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė teigia, kad neretai susiduria su skundais dėl psichologinio smurto Tačiau tokius atvejus Valstybinei darbo inspekcijai, ir profesinėms sąjungoms įrodyti sudėtinga.

„Jeigu nėra konkrečiai užfiksuotas garso įrašas, kuriame tiesiogiai bauginama, grasinama ir tavo atžvilgiu elgiamasi neteisingai, įrodyti ganėtinai sunku.

Turime teisinių atvejų, kai kreipėmės į Darbo inspekciją ir gavome atsakymą, kad darbdavys teigia, kad to nedarė. Žodis prieš žodį ir įrodymų nesurinkta“, – pasakojo B. Daškevičienė.

Anot pirmininkės, visuomenė turi suprasti, kad darbdavys negali kelti balso prieš darbuotoją, darbuotojas negali būti žeminamas arba atlikti pareigų, kurios nenumatytos darbo sutartyje.

Darbuotojams svarbu žinoti, kad patiriant psichologinį smurtą, reikia pateikti įrodymus. Tačiau problema kyla ne tik dėl įrodymų stokos, bet ir dėl darbdavių tono. Pasak pirmininkės, darbdavių grasinimai ne visuomet būna tiesioginiai.

„Supraskime, kad darbdavys ar jo atstovas, kuris tiesiogiai bendrauja su darbuotoju nepasako aiškiai ir suprantamai, kad „Viskas, rytoj būsi atleistas“ arba „Su tavimi susidorosime“, – komentavo Valymo paslaugų profesinės sąjungos pirmininkė.

Dideli krūviai ir maži atlyginimai

B. Daškevičienė pabrėžia, kad asmenys, dirbantys valymo paslaugų sektoriuje, susiduria su problemomis. Valymo paslaugų profesinės sąjungos pirmininkė teigia, kad šiame sektoriuje darbuotojams tenka didelis krūvis, bet maži atlyginimai.

Pasak pirmininkės, dažniausiai įdarbinami nekvalifikuoti darbuotojai, neturintys išsilavinimo arba turintys negalią. Pastariesiems sudėtinga suprasti pasirašomus dokumentus ir darbdavio teikiamą dokumentaciją.

„Iš esmės, jiems sudaro tokias darbo sąlygas, kad priskiria labai didelius valymo plotus, kurių fiziškai neįmanoma išvalyti ir kiekvienais metais mažina etato dydį“, – komentavo B. Daškevičienė.

Poilsis ima viršų – daugiabučių gyventojai nebenori dirbti valytojais
„Turiu pavyzdžius, kad darbuotojai viską valo rankomis. Visi tie plotai, iš esmės, valomi juodu darbu“, – teigė B. Daškevičienė.

B. Daškevičienė teigia, kad sunku įrodyti, jog darbuotojams skiriami valymo plotai yra per dideli, nes nėra nustatytos normos. Pirmininkė pateikia pavyzdį, koks krūvis kartais tenka valymo paslaugų sektoriuje dirbantiems asmenims.

„Vienam darbuotojui yra priskirta (išvalyti – tv3.lt) 4 tūkst. kvadratinių metrų. Pastate, kuriame nuolatos gyvena žmonės. Nuo sausio mėnesio kiekvienais metais didėja minimali alga Lietuvoje, darbdavys turėtų kelti atlyginimą.

Tačiau kiekvienais metais įmonės palieka tą patį valymo plotą ir mažina etato dydį. Vietoje aštuonių valandų padaro septynias, tam, kad nereikėtų kelti minimalios mėnesinės algos“, – komentavo B. Daškevičienė.

Darbuotojai nežino, kad yra išnaudojami

Anot B. Daškevičienės, pagrindinė problema yra ta, kad darbuotojai neretai patys leidžia save išnaudoti, nes ne visuomet žino, kad tai vyksta.

Valymo paslaugų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė teigia, kad chemijos pramonės įmonėse darbuotojai sutinka dirbti viršvalandžius už papildomą atlygį. Tačiau pamirštama, kad blogėja darbuotojų sveikata, darbuotojai mažiau skiria laiko asmeniniam gyvenimui, teigia B. Daškevičienė.

„Darbuotojams retai kyla klausimas, kad jie yra išnaudojami. Jie nemoka atskirti to faktoriaus ir net gerose įmonėse dirbantys darbuotojai tiki, kad darbdavys paveda vykdyti darbus tokius, kokius privalo, tą daro teisėtai“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo B. Daškevičienė.

 

Šaltinis: tv3.lt