Minimalaus darbo užmokesčio žemėlapis Europoje išlieka itin margas. „Euronews Business“, remdamasis 2026 m. pradžios „Eurostat“ duomenimis, analizuoja, kiek vertas minimalus atlyginimas skirtingose valstybėse, vertinant tiek nominalią jo vertę eurais, tiek realiąją perkamąją galią.
Ne visiems 2026-ieji prasidėjo džiugiai: apie trečdalis minimalios algos gavėjų sausį nesulaukė jokio padidėjimo, lyginant su 2025 m. viduriu., o kai kurios šalys minimalaus darbo užmokesčio rodiklių nekeitė ištisus metus. Skaičiuojama, kad šiuo metu 22-iejose Europos Sąjungos (ES) šalyse minimalią algą arba mažiau uždirba apie 12,8 mln. darbuotojų.
Kas diktuoja tempą Europoje?
ES valstybėse narėse minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) „ant popieriaus“ (bruto) svyruoja nuo vos 620 EUR Bulgarijoje iki 2 704 EUR Liuksemburge. Žvelgiant plačiau, už ES ribų esanti Ukraina lieka ties 173 EUR riba, o Moldova pasiekė 319 EUR.
Šalys, kuriose MMA viršija 2 000 EUR ribą:
-
Liuksemburgas: 2 704 EUR
-
Airija: 2 391 EUR
-
Vokietija: 2 343 EUR
-
Nyderlandai: 2 295 EUR
-
Belgija: 2 112 EUR
Palyginimui, Prancūzijoje minimali alga siekia 1 823 EUR, o Ispanijoje ji krenta iki 1 381 EUR. Tokie skirtumai tarp kaimyninių šalių puikiai iliustruoja nevienodą Europos ekonominį pajėgumą.
Minimalus mėnesinis atlyginimas (bruto), 2026 m. I pusm.
| Šalis | Minimali alga, EUR |
| Liuksemburgas | 2 704 |
| Airija | 2 391 |
| Vokietija | 2 343 |
| Nyderlandai | 2 295 |
| Belgija | 2 112 |
| Prancūzija | 1 823 |
| Ispanija | 1 381 |
| Slovėnija | 1 278 |
| Lietuva | 1 153 |
| Lenkija | 1 139 |
| Kipras | 998 |
| Portugalija | 973 |
| Kroatija | 1 050 |
| Graikija | 1 047 |
| Malta | 994 |
| Čekija | 924 |
| Slovakija | 915 |
| Estija | 886 |
| Vengrija | 838 |
| Rumunija | 795 |
| Latvija | 780 |
| Serbija* | 741 |
| Juodkalnija* | 670 |
| Turkija* | 654 |
| Bulgarija | 620 |
| Šiaurės Makedonija* | 586 |
| Albanija* | 517 |
| Moldova* | 319 |
| Ukraina* | 173 |
* ne ES šalys.
Šaltinis: Eurostat.
Lietuva: MMA augimas ir mokesčių „žirklės“
Lietuva stabiliai įsitvirtino vidurinėje ES šalių grupėje, kur MMA svyruoja tarp 1 000 EUR ir 1 500 EUR. Šioje kategorijoje taip pat yra Ispanija, Slovėnija, Lenkija, Kipras ir Graikija, kurios demonstruoja panašią dinamiką.
Nors pagal nominalų MMA augimą esame tarp lyderių, Lietuvos darbuotojai susiduria su specifine situacija – gana aukštu darbo apmokestinimu, ir nors dėl keičiamos neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) formulės, MMA uždirbantys darbuotojai „į rankas“ gaus daugiau, apie 846–847 EUR, darbuotojo socialinio draudimo, pajamų mokesčiai sudarys apie 28 proc. nuo MMA „ant popieriaus“ (1153 EUR).
Tuo metu, kai kuriose Vakarų Europos šalyse taikoma progresyvesnė mokesčių sistema arba didesnis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), todėl mažiausiai uždirbantys asmenys moka proporcingai mažiau. Pavyzdžiui, Airijoje ar Nyderlanduose faktinė mokestinė našta mažiausioms pajamoms yra gerokai mažesnė nei Lietuvoje, todėl ten „į rankas“ gaunama suma yra artimesnė skaičiui, nurodytam darbo sutartyje.
Nepaisant šių mokesčių „žirklių“, Europos Komisija 2026 m. Lietuvai prognozuoja gana solidų 3,0–3,1 % BVP augimą. Pagrindiniai varikliai – atsigaunantis vartojimas ir investicijos į aukštą pridėtinę vertę. Kadangi infliacija turėtų stabilizuotis ties 2,5–2,9 % riba, net ir po mokesčių lietuvių perkamoji galia turėtų išlikti augimo kelyje.
Remiantis Europos Komisijos ir vietos institucijų prognozėmis, 2026 m. Lietuvos ekonomika turėtų išlaikyti vieną sparčiausių augimo tempų visame regione. Numatoma, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs apie 3,0–3,1 % – tai gerokai viršija ES vidurkį. Pagrindiniai šio šuolio varikliai yra atsigaunantis privatus vartojimas, tvirtas eksportas bei tvarios investicijos, ypač aukštos pridėtinės vertės gamybos ir gynybos sektoriuose.
Nors atlyginimų kilimas kiek lėtėja, prognozuojama, kad vidutinis užmokestis 2026 m. vis dar augs apie 7–8 %. Kadangi infliacijos prognozės svyruoja ties 2,5–2,9 % riba, tikimasi, kad realioji gyventojų perkamoji galia didės.
Perkamoji galia: galimybių palyginimas
Vertinant tik eurus, vaizdas gali būti klaidinantis, nes pragyvenimo išlaidos šalyse skiriasi. Čia į pagalbą ateina perkamosios galios standartas (PGS) – dirbtinė valiuta, parodanti, kiek prekių krepšelių realiai galima nusipirkti už gaunamą algą.
Pagal PGS, atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių šalių gerokai sumažėja: mažiausia perkamoji galia ES fiksuojama Estijoje (886 PGS), o didžiausia išlieka Vokietijoje (2 157 PGS).
Šiame reitinge ryškiausia sėkmės istorija tapo Rumunija. Pagal nominalią sumą eurais ji užima tik 20-ą vietą, tačiau įvertinus pigesnes paslaugas ir prekes, pagal perkamąją galią ji pakyla į 12-ą vietą, aplenkdama daugelį turtingesnių kaimynių. Priešingas scenarijus ištiko Čekiją ir Estiją – dėl aukštų kainų jų minimalios algos vertė reitinge nukrito per 8 pozicijas.
Tuo metu, Lietuva demonstruoja stabilumą. Nors nominalus MMA 2026 m. pradžioje pasiekė 1 153 EUR, pagal perkamąją galią Lietuva išlieka vidurinėje grupėje (tarp 1 000 ir 1 500 PGS). Įvertinus kainų lygį, Lietuva PGS išraiška lenkia kaimyninę Latviją bei Estiją (kurios pagal PGS atsidūrė reitingo pabaigoje) bei priartėja prie tokių šalių kaip Portugalija ar Graikija.
Minimalios algos vieta reitinge: eurais ir pagal perkamosios galios standartą (PGS), 2026 m.
| Šalis | Vieta pagal MMA EUR (1 = didžiausia) | Vieta pagal PGS (1 = didžiausia) | Pokytis |
| Vokietija | 2 | 1 | ↑ |
| Liuksemburgas | 3 | 2 | ↑ |
| Nyderlandai | 4 | 3 | ↑ |
| Belgija | 5 | 4 | ↑ |
| Airija | 4 | 5 | ↓ |
| Prancūzija | 6 | 6 | – |
| Lenkija | 9 | 7 | ↑ |
| Ispanija | 8 | 8 | – |
| Slovėnija | 9 | 9 | – |
| Lietuva | 10 | 10 | – |
| Kroatija | 11 | 11 | – |
| Rumunija | 18 | 12 | ↑↑ |
| Portugalija | 12 | 12 | – |
| Graikija | 13 | 13 | – |
| Kipras | 11 | 14 | ↓ |
| Vengrija | 17 | 15 | ↑ |
| Serbija* | 19 | 16 | ↑ |
| Malta | 14 | 16 | ↓ |
| Slovakija | 15 | 17 | ↓ |
| Š. Makedonija* | 23 | 18 | ↑↑ |
| Turkija* | 22 | 19 | ↑ |
| Juodkalnija* | 21 | 20 | ↑ |
| Bulgarija | 22 | 21 | ↑ |
| Čekija | 15 | 22 | ↓↓ |
| Latvija | 18 | 23 | ↓↓ |
| Estija | 17 | 24 | ↓↓ |
| Albanija* | 27 | 25 | ↑ |
↑ – pakyla vertinant pagal PGS
↓ – krenta vertinant pagal PGS
– pozicija nesikeičia
* ne ES šalys
Šaltinis: Eurostat, 2026 m. sausis.
Pažymėtina, kad Italijoje, Austrijoje, Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje įstatymu nustatyto MMA apskritai nėra. Ten atlyginimų „grindys” nustatomos derantis su profesinėmis sąjungoms per kolektyvines sutartis, o ne vyriausybės nutarimais.
O štai Lietuvoje minimalusis mėnesio atlyginimas nustatomas derinant ekonominius rodiklius ir socialinį dialogą Trišalėje taryboje, kurią sudaro Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai. Profesinės sąjungos čia atlieka kritinį vaidmenį – jos aktyviai derasi dėl spartesnio MMA kėlimo, siekdamos apsaugoti darbuotojų perkamąją galią ir užtikrinti, kad atlyginimų augimas neatsiliktų nuo infliacijos bei bendro šalies produktyvumo. Galutinį sprendimą, apsvarstęs tarybos rekomendacijas ir Lietuvos banko prognozes, priima Ministrų kabinetas, tačiau būtent profesinių sąjungų derybinė galia dažnai tampa lemiamu veiksniu ieškant kompromiso tarp verslo galimybių ir darbuotojų gerovės.
Publikacijoje naudota economy-finance.ec.europa.eu bei euronews.com informacija.