2025-ieji profesinėms sąjungoms buvo intensyvios veiklos, sudėtingų sprendimų ir atsakomybės metas. Tai buvo laikotarpis, kai valstybės dėmesys vis dažniau krypo į gynybos stiprinimą, visuomenės atsparumą ir saugumą, o kartu augo rizika, kad socialiniai klausimai bus nustumti į antrą planą.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) nuosekliai laikėsi pozicijos: tvari valstybė negali būti kuriama silpninant darbuotojų ir kitų jautrių visuomenės grupių socialinį saugumą, „apkarpant“ viešųjų paslaugų finansavimą, ar perkeliant naštą tiems, kurie ir taip gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo.

Žengdami į 2026-uosius matome ne tik iššūkius, bet ir aiškias kryptis, kuriomis profesinės sąjungos turi judėti.

Valstybės atsparumas prasideda nuo socialinio saugumo

2025-ieji aiškiai parodė, kad gynyba ir socialinė politika neturi būti priešinamos. Didelė dalis mūsų atstovaujamų darbuotojų krizių metu atsiduria priešakinėse linijose: tai medikai, socialiniai darbuotojai, energetikos, transporto specialistai,  vidaus tarnybos pareigūnai.

Todėl diskusijose apie biudžeto prioritetus privalome kalbėti ne tik apie sausus skaičius, bet nuolat kelti esminį klausimą: kaip užtikrinti sklandų valstybės funkcionavimą tiek kasdienybėje, tiek ekstremaliomis sąlygomis. O tai įmanoma padaryti tik atsigręžus į žmonių poreikius. Gal ateinančiais metais mums pavyks tai padaryti tiek kasdienybėje, tiek valstybės lygmens sprendimuose?

Viešojo sektoriaus darbuotojų interesų gynimas – ne deklaracija, o kasdienės pastangos

Vienas didžiausių 2025-ųjų iššūkių buvo viešojo sektoriaus darbuotojų interesų gynimas – tiek derybose dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS), tiek vertinant valstybės biudžeto projektą. Situacijos, kai tam tikroms darbuotojų grupėms buvo numatyti mažesni asignavimai nei tikėtasi, dar kartą atskleidė politinių įsipareigojimų viešosioms paslaugoms trapumą.

Visgi, po sudėtingų derybų pasirašyta atnaujinta NKS 2026–2028 metams yra svarbus laimėjimas, užtikrinsiantis papildomas garantijas maždaug 70 tūkst. profesinių sąjungų narių. Tačiau tai ir priminimas, kad bet kuris susitarimas reikalauja nuolatinės stebėsenos bei aktyvaus įgyvendinimo. Turime gebėti rast tokius sprendimus, kad įsipareigojimas stiprinti viešojo sektoriaus darbuotojų garantijas nepriklausytų nuo politinių ciklų.

Kolektyvinės sutartys – stabilios darbo rinkos pamatas

Lietuvos darbo rinka vis dar pernelyg priklausoma nuo individualių susitarimų, o kolektyvinių sutarčių aprėptis išlieka ribota.

2025 m. LPSK narės aktyviai dirbo siekdamos plėsti kolektyvinių sutarčių taikymą, o 2026 m. tai išliks vienu svarbiausių prioritetų.

Ypač svarbu, kad kolektyvinės derybos būtų vystomos ne tik įmonių, bet ir šakos ar sektoriaus lygmeniu. Tokie susitarimai leidžia išvengti „lenktynių žemyn“, kai darbo sąlygos gerinamos tik mažinant garantijas bei atlyginimus.

Privataus sektoriaus darbuotojų garantijų siaurinimas – ne išeitis

2025 m. matėme ir nerimą keliančių tendencijų, kai tam tikruose privataus sektoriaus segmentuose buvo inicijuoti pasiūlymai mažinti darbuotojų garantijas – trumpinti atostogų laiką, ilginti darbo valandas, pavyzdžiui, farmacijos ar aviacijos darbuotojams.

Į tokius bandymus LPSK reagavo principingai: pabrėžėme, kad sektorių problemos negali būti sprendžiamos einant lengviausiu keliu – bloginant darbo sąlygas. Vietoje to privaloma ieškoti į žmogų orientuotų darbo organizavimo modelių ir socialiai atsakingų sprendimų, nes tvari ekonomika negali būti kuriama darbuotojų sąskaita.

Todėl kolektyvinių derybų skatinimo siekis ir toliau lieka mūsų darbotvarkėje – patirtis rodo, kad aukštesnio lygmens susitarimai yra saugiklis prieš vienašališką garantijų siaurinimą.

Europos teisė ir technologiniai pokyčiai – išbandymas socialiniam dialogui

Dalyvavimas diskusijose dėl Europos  Sąjungos (ES) direktyvų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus tapo svarbia šių metų LPSK veiklos dalimi – ypač platformų darbuotojų ir skaidraus atlygio direktyvų. Šie svarbūs dokumentai gali tapti realiu proveržiu darbuotojų teisių srityje, tačiau tik tuo atveju, jei bus įgyvendintos ne formaliai, o iš esmės.

Bet to, technologiniai pokyčiai, darbo vietų automatizacija ir dirbtinio intelekto sprendimai kelia naujų klausimų dėl darbo organizavimo, kontrolės ir atsakomybės. Profesinių sąjungų vaidmuo šioje srityje – užtikrinti, kad technologijos tarnautų žmonėms, netaptų nauja išnaudojimo forma.

2026-ieji: organizacijos stiprinimas, įsitraukimas ir pasitikėjimas

2025 m. mūsų organizacijai teko susidurti ne tik su išoriniais, bet ir vidiniais iššūkiais – pasikeitimais organizacijos struktūroje. Tačiau šis laikotarpis tapo galimybe peržiūrėti prioritetus, mobilizuoti jėgas, stiprinti tarpusavio pasitikėjimą bei tęsti veiklą.

Profesinių sąjungų stiprybė tiesiogiai priklauso nuo narių įsitraukimo ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių. Narystės skatinimas, lyderių ugdymas, aiški komunikacija – tai sritys, kurios neišvengiamai taps darbotvarkės dalimi.

Šios kryptys – tai ne tik ateinančių metų planas, bet ir ilgalaikė ambicija: būti organizacija, kuri kartu su savo nariais kuria teisingesnę, saugesnę ir orią darbo aplinką Lietuvoje.

Svarbiausias 2026 metų akcentas – VIII LPSK ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas, vyksiantis gegužės 8 d. Jau pradėti organizavimo darbai, rengiami dokumentai. Tai ne formalus įvykis, bet ir vertybinis pasirinkimas – kokią LPSK matysime ateinančius ketverius metus: viliuosi, kad kursime stiprią, vieningą, modernią, orientuotą į žmogų ir jo orumą organizaciją.

Padėkos žodis

Baigiant šiuos metus, noriu nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie buvo kartu šiame sudėtingame, bet prasmingame kelyje.

Mūsų nariams – jūs esate Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos širdis ir stiprybė. Ačiū už jūsų pasitikėjimą, kantrybę ir drąsą. Jūsų įsitraukimas, solidarumas, ryžtas ir kasdienis darbas formuoja LPSK balsą įvairias lygmenimis – pradedant socialiniu dialogu įmonėse ir baigiant darbuotojų atstovavimą tarptautiniu lygiu.

Mūsų socialiniams partneriams – dėkoju už konstruktyvių sprendimų paieškas. Nors mūsų pozicijos ne visada sutampa, tačiau itin vertinu pastangas ieškoti sutarimo ir supratimą, kad atspari valstybė bei sėkmingas verslas neįmanomi be socialinės taikos ir pagarbos dirbančiam žmogui. Tik derybų, o ne konfrontacijos keliu galime sukurti aplinką, kurioje gera visiems.

Žengiame į 2026-uosius būdami susitelkę. Linkiu, kad ateinantys metai mums visiems būtų įsiklausimo, naujų galimybių ir vertybinio stuburo stiprinimo laikas.

Jaukių šventinių akimirkų!

Su šiltais linkėjimais,

Dalia Jakutavičė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji pirmininkė