Vyriausybei pateikus 2026 metų valstybės biudžeto projektą, viešojo sektoriaus profesinės sąjungos reaguoja su nerimu. Kultūros, švietimo ir teisėsaugos darbuotojų atstovai tvirtina, kad dokumente numatyti asignavimai nesudaro tinkamų sąlygų realiam darbo užmokesčio augimui bei įsipareigojimų, prisiimtų kolektyvinėse sutartyse, įgyvendinimui.
Kultūros darbuotojai: sektorius artėja prie kritinio taško
Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija, Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga, susipažinusios su pateiktu 2026 m. valstybės biudžeto projektu, kreipėsi į LR ministrę pirmininkę Ingą Ruginienę bei Seimo Kultūros komitetą išreikšdamos susirūpinimą dėl nepakankamo finansavimo kultūros sektoriui akcentuodamos būtinybę užtikrinti veiksmingą Kultūros ministerijos darbą.
Pasak darbuotojų atstovų, planuojamas 12 mln. eurų finansavimo padidėjimas nėra pakankamas siekiant realiai spręsti įsisenėjusias sektoriaus problemas. Ši suma neužtikrina nei stabilaus kultūros įstaigų veiklos finansavimo, nei realaus darbo užmokesčio augimo, todėl kultūros sektorius ir toliau išlieka finansiškai nepakankamai aprūpintas, o darbuotojų socialinės garantijos – neužtikrintos.
Pažymėtina, kad šiuo metu kultūros darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudaro tik 83 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tai yra reikšmingai mažiau nei Vyriausybės įsipareigotas siektinas rodiklis – bent 90 proc., kurio pasiekimas ne tik neartėja, bet, priešingai – jau keletą metų iš eilės tolsta.
„Tuo tarpu numatytas 60 eurų atlyginimų padidėjimas faktiškai kompensuoja tik infliacijos poveikį, nesuteikdamas realios galimybės artėti prie nustatyto tikslo ar užtikrinti motyvuojančias darbo sąlygas. Akivaizdu, kad kultūros darbuotojų nepasitenkinimas kyla ne tik dėl vienkartinių sprendimų stokos, bet ir dėl sisteminio valstybės požiūrio trūkumo. Ši situacija nėra laikina ar politinė – tai ilgametės problemos, kurias būtina spręsti valstybiniu lygmeniu. Sektorius artėja prie kritinio taško, kuriame ilgalaikės pasekmės gali peržengti kultūros lauko ribas”, – teigiama kreipimesi.
Profesinės sąjungos ragina:
1. Peržiūrėti ir reikšmingai padidinti kultūros sektoriui numatytą finansavimą 2026 metų valstybės biudžete, užtikrinant galimybę ne tik kompensuoti infliaciją, bet ir sistemingai didinti darbo užmokestį, siekiant bent 90 proc. VDU ribos, kaip įsipareigota Vyriausybės dokumentuose;
2. Skubiai suformuoti visą Kultūros ministerijos politinę komandą, kad būtų užtikrintas sektoriaus valdymo tęstinumas ir stiprinamas socialinis dialogas;
3. Imtis ilgalaikių ir nuoseklių veiksmų, kurie leistų stabilizuoti kultūros sektoriaus situaciją, užtikrintų darbuotojų orias darbo sąlygas ir išsaugotų kokybiškas viešąsias kultūros paslaugas visuomenei.
Pasak darbuotojų atstovų, sprendimų delsimas ar nepakankamas dėmesys šiai sričiai gali sukelti ilgalaikių pasekmių, kurios paliestų ne tik kultūros bendruomenę, bet ir visuomenę plačiąja prasme.
Švietimo bendruomenė kritikuoja ministerijos siūlymus dėl kitų metų atlyginimų
Nors pernai atnaujintoje Švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad mokytojų atlyginimai kasmet turi augti greičiau nei šalies vidutinis darbo užmokestis, Vyriausybės pateiktas kitų metų biudžeto projektas šio pažado neatspindi. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžeto projekte numatytas variantas – 3 proc. nuo sausio mėnesio ir 5 proc. nuo rugsėjo.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas sako, kad vadovaujantis kolektyvine sutartimi, nuo sausio 1 dienos pedagogų darbo užmokestis turėtų būti didinamas 7,65 proc. Jis pabrėžia, kad ministerijos siūlomas variantas darbuotojams netinka, todėl Vyriausybei buvo pateikti alternatyvūs sprendimai: arba nuo kitų metų sausio 1 dienos 7,65 proc., kas yra 170 milijonų eurų 2026 metais, arba nuo rugsėjo 1 dienos – 11,5 proc., kas yra 85 milijonai.
Jeigu šie lūkesčiai liks neišgirsti, po spalio 29 dienos bus šaukiamas tarybos posėdis bei bus sprendžiama, kokių veiksmų imsis profesinės sąjungos bendruomenė.
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė LRT teigė, kad biudžete numatytas tik pradinis variantas, ir žada diskutuoti su švietimo bendruomene ieškant susitarimo.
Šakos sutartyje įsipareigota pedagogų atlyginimus iki 2028 m. didinti 5 proc. daugiau nei prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčio augimas. Kitąmet, pagal kolektyvinę sutartį, mokytojų atlyginimai turėtų augti 7,65 proc.
Vis dėlto, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau teigė, kad kol kas Vyriausybės planuose yra numatytas 5 proc. mokytojų algų augimas.
Pareigūnų federacija siūlo papildomų lėšų ieškoti akcizų mokesčiuose
Tuo metu Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) planuoja susitikti su vidaus reikalų ir teisingumo ministrais, su kuriais ketina aptarti statutinių įstaigų finansavimą ir iš to kylančias grėsmes.
Pasak LTPF, ateinančių metų biudžeto projektas labai neramina, nes matome tik augančius trūkumus pareigūnų finansavime, „skylės“ didžiulės. Statutinėms įstaigoms nenumatyta per 100 milijonų eurų, kurie reikalingi užtikrinti jų funkcionavimą. Sugalvota ir 5 proc. mažinti lėšas prekėms bei paslaugoms – reiškia nebus galimybės atnaujinti ir įsigyti reikalingų tarnybai priemonių.
„Matant biudžeto projektą kyla klausimų, kaip ši Vyriausybė tęs pradėtus XIX Vyriausybės darbus ir ar įgyvendins duotus pažadus dėl pareigūnų darbo užmokesčio augimo, socialinių garantijų grąžinimo, Vidaus tarnybos statuto projekto priėmimo. Taip pat – įsipareigojimą finansiškai skatinti likti tarnyboje ilgiau, stabdant 25 metus ištarnavusių pareigūnų išėjimą iš tarnybos. Mūsų susitikimų su vidaus reikalų ir teisingumo ministrais pokalbis bus būtent apie tai, nes jeigu nusisukama nuo to, kas žadėta prieš kelis mėnesius, tarnybose kils labai daug problemų“, – sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, susipažinusi su 2026-2028 metų biudžeto projektu, kreipėsi ir į Seimo komitetus, prašydama užtikrinti, kad Vidaus reikalų ministerijos statutinėms įstaigoms būtų numatyti tokie asignavimai, kurių reikia įgyvendinti pareigūnams duotus pažadus. Štai Vidaus tarnybos statuto projekto įgyvendinimui reikėtų ne mažiau 55,5 mln. Eur. Tuo metu darbo užmokesčio didinimui darbuotojams reikėtų: Policijos departamentui – 32 mln. Eur, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – 12,7 mln. Eur, Valstybės sienos apsaugos tarnybai – 15,2 mln. Eur.
Pasak LTPF pirmininkės, pareigūnų bendruomenė supranta, kad šalies išlaidos didėja dėl saugumo situacijos, o biudžetas – ne guminis, todėl siūlo pritarti akcizų alkoholiui ir tabakui didinimui, o gautas didesnes lėšas skirti pareigūnų finansavimui, kurie neretai ir turi kovoti su alkoholio vartojimo pasekmėmis.