Siūloma keisti Nedarbo socialinio draudimo įstatymą – darbuotojams, kurie išeina iš darbo savo noru be svarbių priežasčių, nedarbo išmokos mokėjimą atidėti vienam mėnesiui. Tikslas – sumažinti piktnaudžiavimą, kai žmonės išeina iš darbo trumpam pailsėti ar sezoniniam darbui, o vėliau grįžta.
Visgi profesinės sąjungos tokiai pataisai nepritaria.
Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinosios pirmininkės Dalios Jakutavičės, net jeigu darbuotojas išeina iš darbo savo noru nenurodydamas svarbių priežasčių, tai nereiškia, kad jis išeina šiaip sau – paprastai tokie sprendimai priimami gerai apgalvojus ir turint asmeninių priežasčių.
Ji taip pat vardija, jog išeidamas iš darbo savo noru darbuotojas negauna jokių išeitinių išmokų, tad priėmus pataisą asmuo be išmokų būtų du mėnesius, mat nedarbo draudimo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį, o ne į priekį.
Kiekvieną mėnesį dirbantieji į „Sodros“ biudžetą nuo atlyginimo moka 1,31 proc. savo darbo užmokesčio ir dėl to yra draudžiami nedarbo draudimu, o tai reiškia, kad darbo netekusiam asmeniui, atitinkančiam visus kriterijus, 9 mėnesius mokama nedarbo išmoka. Nedarbo išmokos nėra pašalpos, nes tai yra socialinis draudimas.
„Jeigu žmogus išėjo iš darbo, vadinasi, jis turėjo priežastį išeiti iš darbo. Ir jeigu jis mokėjo draudimo įmokas, kodėl jis turėtų vieną mėnesį gyventi be jokios išmokos. Tuo labiau kad realiai asmuo išmoką gaus praėjus dviem mėnesiams, nes niekas išmokų į priekį nemoka, moka už praeitą laikotarpį. Tai išeis, kad žmogus liks be jokių pajamų. Išeidamas savo noru darbuotojas negauna jokios išeitinės išmokos. O darbdaviai kartais piktnaudžiauja ir spaudžia darbuotojus, kad jie išeitų savo noru“, – teigė D. Jakutavičė.
„Dalis žmonių patys nori keisti darbą, bet tokie žmonės į Užimtumo tarnybą tikrai neina. Tačiau didelė dalis darbuotojų yra spaudžiami darbdavių išeiti iš darbo ir jiems nesiūlomas joks kitas variantas. Nenorėdami turėti problemų žmonės tiesiog sutinka išeiti savo noru ir tada eina į Užimtumo tarnybą. Tai kodėl jie turėtų du mėnesius likti be pajamų, nors mokėjo įmokas?“ – pridūrė laikinoji Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
Ji taip pat kvestionavo, kodėl, norint pažaboti nedidelį kiekį piktnaudžiautojų, turi kentėti sąžiningai darbus dirbantys ir mokesčius mokantys piliečiai. „Gal galima įvesti kažkokius apribojimas, bet neskriausti visų? Kodėl iš neteisės darome teisę?“ – svarstė D. Jakutavičė.
LPSK lyderės spėjimu, galimai išmokomis nepagrįstai naudojasi didesnių miestų jauni darbuotojai, nes turi nemažą darbo vietų pasirinkimą: kitaip tariant, išėję iš vieno darbo, pailsėję jie gali lengvai surasti naują darbdavį. Tuo metu mažų miestelių ar regionų, vyresnio amžiaus gyventojai tokios prabangos rinktis darbo vietą neturi ir greičiausiai mažiau piktnaudžiauja.
Parengta pagal lrt.lt informaciją