Nors emocinės sveikatos ir perdegimo temos vis dažniau keliamos viešai, profesinės sąjungos pastebi, kad kai kur darbuotojai, pateikę nedarbingumo pažymą dėl streso ar nuovargio, vis dar sulaukia užuominų: „Jei neišlaikai tempo, gal tau čia ne vieta.“

Profesinės sąjungos pasakoja vis dar susiduriančios su atvejais, kai darbdaviai neigiamai vertina darbuotojų nedarbingumą dėl psichikos sveikatos sutrikimų, kylančių iš pervargimo ir perdegimo darbe.

„Girdime atvejų, kai darbuotojai, pateikę nedarbingumo pažymą dėl pablogėjusios psichikos sveikatos, sulaukia pokalbių su vadovybe arba net užuominų, kad „jei neišlaikai tempo, gal tau čia ne vieta“. Tai dažna situacija socialinių paslaugų, teisėsaugos, medicinos įstaigose.

Ne išimtis – ir gamybos įmonės, kur darbuotojų trūksta, o pamaininis darbas vyksta nenutrūkstamai“, – LRT.lt teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės pavaduotojas Artūras Černiauskas.

„Nestebina, kad vis daugiau dirbančiųjų pasakoja apie chronišką nuovargį, miego sutrikimus, fizinį skausmą be aiškios medicininės priežasties – tai klasikiniai perdegimo požymiai. Bet į juos vis dar žiūrima pro pirštus“, – neslepia LPSK atstovas.

A. Černiausko teigimu, kai kurie darbuotojai pasakoja, kad net ir turėdami visus perdegimo požymius bijo imti nedarbingumą.

„Baiminamasi darbdavio reakcijos, be to, kolegos liks vieni su dar didesniu krūviu. Tačiau taip tik dar labiau gilinama ši opi problema“, – atkreipia dėmesį darbuotojų atstovas.

Vis dėlto, A. Černiausko tvirtinimu, Lietuvoje matyti ir gerosios praktikos. Pavyzdžiui, kai kurios tarptautinės gamybos įmonės, veikiančios Lietuvoje, yra įsivedusios aiškias psichosocialinės rizikos vertinimo procedūras ir skiria nemažą dėmesį psichinei darbuotojų sveikatai.

„Jose periodiškai atliekami darbuotojų streso lygio tyrimai, o iškilus problemoms organizuojami konfidencialūs pokalbiai su psichologu ar net siūlomos individualios konsultacijos. Tokių teigiamų pavyzdžių galėtų būti ir daugiau“, – akcentuoja LPSK atstovas.

„Todėl siekiame pokyčių: kad perdegimas būtų traktuojamas kaip su darbu susijusi rizika, atsirastų prevencijos mechanizmų įmonėse ir kad darbuotojas, pajutęs perdegimo simptomus, nebūtų paliktas vienas – atvirkščiai, sulauktų palaikymo ir pagalbos“, – atkreipia dėmesį jis.

Kaip gauti ligos išmoką?

Pažymėtina, kad už pirmąsias dvi kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, ligos išmoką moka darbdavys. Šiuo atveju neatsižvelgiama į darbuotojo turimą ligos socialinio draudimo stažą.

Darbdavio mokama išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.

Siekiant gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) ir pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Gyventojui taip pat reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Prašymą galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą.