Kas aštuntas pensininkas Lietuvoje ir toliau dirba – tai gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Nors nedidelė dalis senjorų renkasi darbą dėl savirealizacijos ar socializacijos, daugumai tai – neišvengiamas būdas išgyventi. Kaip sako LRT.lt pašnekovai, dažnas vyresnio amžiaus žmogus tiesiog neturi kito pasirinkimo – pensijos nepakankamos, kad būtų galima gyventi oriai be papildomų pajamų.

Dirba kas aštuntas pensininkas

Remiantis „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje dirba kas aštuntas senatvės pensijos gavėjas – tai sudaro apie 80 tūkst. gyventojų.

Vidutinė dirbančių senatvės pensininkų pensija pirmąjį ketvirtį siekė 752 eurus, o vidutinės darbo pajamos į rankas – 883 eurus. Bendra tokių asmenų vidutinė mėnesio pajamų suma sudarė apie 1 635 eurus. Tuo metu nedirbantys pensininkai gavo vidutiniškai 655 eurų dydžio pensiją.

Pagal pensinio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje Lietuva gerokai išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. „Eurostat“ duomenimis, vidutiniškai tik 13 proc. ES gyventojų, pradėjusių gauti senatvės pensiją, tebėra darbo rinkoje praėjus pusmečiui nuo pensijos skyrimo, o Lietuvoje šis rodiklis siekia net 44 proc.

Nori veiklos ir užsidirbti

Vienas tokių pensininkų – kaunietis Gintaras. Visą gyvenimą dirbęs vairuotoju, jis šio darbo neatsisakė ir išėjęs į pensiją. Pasak vyro, tam yra kelios priežastys – tiek finansinės, tiek susijusios su savirealizacija.

„Dirbu ne visu etatu. Darau tai ne tik dėl finansinių paskatų, bet ir tam, kad turėčiau ką veikti“, – sako senjoras.

Tiesa, paklaustas, ar galėtų pragyventi vien iš pensijos, vyras sako, kad tai būtų įmanoma tik stipriai susiveržus diržus.

„Jeigu stipriai taupyčiau – užtektų, bet dabar, dirbdamas ne visu etatu, per 10–12 darbo dienų uždirbu tiek, kiek gaunu pensijos“, – skaičiuoja vyras.

„Jeigu tektų dirbti visu etatu, galbūt būtų sudėtingiau“, – apie darbą pensiniame amžiuje taip pat kalbėjo jis.

LRT.lt kalbintas senjoras planuoja dirbti dar vienus ar dvejus metus. Jis įsitikinęs, kad jei ne dirbantys pensininkai, kai kurios įmonės susidurtų su rimtais iššūkiais. „Darbe jaučiuosi vertinamas“, – apibendrina pašnekovas.

Darau tai ne tik dėl finansinių paskatų, bet ir tam, kad turėčiau ką veikti.

Teigia, kad dažniau dirbama iš būtinybės

Paklausta, ar vyresni žmonės dažniau lieka darbo rinkoje dėl nepakankamų pensijų, ar dėl noro jaustis reikalingiems ir realizuoti save, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė atvira – daugelis tiesiog neturi kito pasirinkimo.

Anot jos, dauguma dirbančių pensininkų (apie 80 proc.) dirba ne iš noro, o iš būtinybės – kad galėtų išlaikyti save, padėti vaikams ar susitaupyti ateičiai.

„Pensijos Lietuvoje vis dar yra per mažos, kad žmogus galėtų be rūpesčių išeiti iš darbo rinkos ir oriai gyventi. Deja, dažnai tenka rinktis – ar sumokėti už šildymą, ar nusipirkti būtinų vaistų“, – LRT.lt sako darbuotojų atstovė.

Tačiau kartu D. Jakutavičė mato ir kitą pusę – žmonės nori jaustis reikalingi: „Darbas dažnai tampa ne tik pajamų šaltiniu, bet ir socialinių ryšių, savirealizacijos priemone.“

Visgi, savirealizaciją, socializaciją ar norą tiesiog būti užimtam kaip pagrindinius motyvus Lietuvoje nurodo tik labai maža dalis vyresnių žmonių – vidutiniškai tik apie 1–3 proc. apklaustųjų, teigia LPSK laikinoji vadovė.

„Kai darbas tampa ne laisvu pasirinkimu, o būtinybe – tai jau socialinės apsaugos sistemos problema“, – pabrėžia D. Jakutavičė.

Pensijos Lietuvoje vis dar yra per mažos, kad žmogus galėtų be rūpesčių išeiti iš darbo rinkos.

Yra ir kita monetos pusė: dalis vyresnių darbuotojų nurodo, kad jų darbas pasižymi dideliu krūviu, žemu atlyginimu, trūksta autonomijos ar tobulėjimo galimybių, o tai skatina vyresnio amžiaus žmonių pasitraukimą iš darbo rinkos, jei tik atsiranda galimybė, taip pat pasakoja darbuotojų atstovė.

Nors situacija pamažu keičiasi, pasak D. Jakutavičės, su amžiaus diskriminacija darbo rinkoje taip pat vis dar susiduriama.

„Sulaukiame istorijų, kai net patyrę, kvalifikuoti žmonės vos perkopę 60 metų jau nebesulaukia kvietimų į pokalbius. Tai neteisinga“, – akcentuoja LPSK laikinoji vadovė.

Apibendrindama D. Jakutavičė tvirtina – dabartinė pensijų sistema neužtikrina tokios socialinės apsaugos, kokios žmonės tikisi sulaukę garbaus amžiaus.

Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro apie 45–50 proc. buvusio atlyginimo, o oriai senatvei užtikrinti, pasak D. Jakutavičės, reikėtų 70–80 proc. buvusių pajamų.

Pensija turėtų leisti žmogui gyventi oriai, be baimės, kad reikės prašyti vaikų paramos ar dirbti iki paskutinės sveikatos likučio

Reikia sisteminių sprendimų: ne tik didinti pensijas, bet ir stiprinti socialines paslaugas, sveikatos priežiūros prieinamumą, užtikrinti solidarumą tarp kartų, nurodo D. Jakutavičė.

„HR Person“ personalo atrankų partnerė Jurgita Vedegienė taip pat mano, kad vyresni žmonės dažniausiai lieka darbo rinkoje dėl nepakankamų pensijų. Tiesa, vyresni darbuotojai, anot jos, turi vis daugiau galimybių įsilieti į darbo rinką Lietuvoje.

„Pasitaiko atvejų, kuomet po pensijos darbuotojai renkasi darbus, reikalaujančius mažiau įgūdžių ar fizinių jėgų. Dažnai darbuotojai, turintys vadovaujančio darbo patirtį ar kitą aukštą kvalifikaciją, atėjus pensijai įsidarbina sargo ar budėtojo darbe ir pan.“, – teigia J. Vedegienė.

Sako, kad senjorams vis dar neužtikrinama pakankama finansinė apsauga

Personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius sako, kad darbo rinka reaguoja ne tiek į amžių, kiek į kompetencijas ir kultūrinį suderinamumą tarp darbuotojo ir darbdavio.

„Kultūrinis nesuderinamumas gali pasitaikyti bet kokio amžiaus kandidatams, tad tai nėra vien vyresnio amžiaus problema. Didžiausias iššūkis kyla tuomet, kai žmogus po ilgos pertraukos nori grįžti į darbo rinką – per tą laiką keičiasi technologijos, procesai, todėl tenka prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos.

Ne visi darbdaviai yra linkę laukti, tad ilgesnė karjeros pertrauka, kai kandidatas jau yra vyresnio amžiaus, turi būti pamatuotos rizikos sprendimas“, – apie darbo galimybes tarp vyresnių darbuotojų kalba K. Blaževičius.

Paklaustas, kokios sritys ar profesijos Lietuvoje šiuo metu yra labiausiai atviros vyresnio amžiaus darbuotojams, personalo atrankos įmonės vadovas sako, kad daug priklauso nuo įmonės kultūros.

„Galima rasti vyresnio amžiaus IT specialistų, gamybos inžinierių ir kitų sričių atstovų. Taigi, labiau nei profesijos, lemiamą vaidmenį vaidina pačios įmonės požiūris ir atvirumas vyresniems darbuotojams“, – pažymi jis.

K. Blaževičius sako, kad paprastai vyresni žmonės, nenorėdami didelio krūvio, dažniau renkasi ne trumpesnę darbo dieną, o paprasčiausiai lengvesnį darbą. Tuo metu profesijos keitimo tendencijos tarp vyresnio amžiaus žmonių pastebimos retai.

Paklaustas, kodėl Lietuvoje dirbančių pensininkų dalis žymiai didesnė nei ES vidurkis, K. Blaževičius pastebi, kad anksčiau tai daugiausia lėmė ekonominiai veiksniai, tačiau šiandien labiau išryškėja kultūriniai skirtumai. Lietuvoje dar nėra susiformavusių stiprių tradicijų ar gerai veikiančių praktikų, susijusių su vyresnio amžiaus žmonių užimtumu.

„Populiarūs Vakarų Europoje pensininkų laisvalaikio būdai, tokie kaip kelionės, Lietuvoje dar tik įsitvirtina. Be to, vyresnio amžiaus žmonės vis dar dažnai jaučia pareigą finansiškai remti savo vaikus, net jei tai nebėra reikalinga.

Tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį ši tendencija silpnės, o dirbančių pensininkų skaičius mažės. Tai turėtų būti susiję su didesniu noru realizuoti savo pomėgius, investuoti į patirtis ir gerai praleistą laisvalaikį“, – komentuoja darbuotojų atrankų ekspertas.

K. Blaževičius sutinka – Lietuvos pensijų sistema nesuteikia pakankamos finansinės apsaugos, dėl kurios žmonės būtų ramūs pasitraukę iš darbo rinkos.

„Lietuviai nepasitiki pensijų sistema, todėl iš anksto imasi priemonių pasiruošti senatvei. Pavyzdžiui, įsigyja nuosavą būstą, kad būtų mažiau finansiškai priklausomi. Nuosavą būstą turinčių žmonių didelis skaičius iš dalies yra nulemtas nepasitikėjimu pensijų sistema. Lygiai taip pat, kaip ir didelis lėšų, laikomų bankuose, skaičius.

Nors Lietuvos pensijų sistema vis dar neužtikrina pakankamos finansinės apsaugos, šalies gyventojai prie šios realybės jau prisitaikę labiau nei daugelis Vakarų europiečių“, – apibendrina K. Blaževičius.

Savo CV nenurodo amžiaus

Vis dėlto, vertindama tai, kad 50+ amžiaus auditorijoje nedarbo lygis yra didesnis nei rinkos vidurkis ir gerokai viršija jaunimo nedarbo lygį, „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pripažįsta – turime labai akivaizdų signalą, kad vyresniesiems ne taip ir paprasta keisti ar susirasti darbą.

Remiantis „CV-Online“ apklausos duomenimis, vyresnio amžiaus darbuotojai dažnai susiduria su diskriminacija dėl amžiaus. Daugelis jų mano, kad būtent amžius yra pagrindinė kliūtis siekiant įsidarbinti, nors patys teigia dažnai atitinkantys daugumą arba net visus reikalavimus, keliamus juos dominančiose darbo pozicijose.

„Norėdami gauti darbą vyresnieji, dažniau nei kitos amžiaus grupės, savo CV nenurodo amžiaus arba gimimo datos“, – tvirtina R. Karavaitienė.

Tačiau, nepaisant didesnio nei rinkos vidurkis nedarbo lygio, turime itin aukštą dirbančių pensinio amžiaus darbuotojų skaičių. R. Karavaitienės aiškinimu, vyresniame amžiuje netekti darbo yra gana rizikinga, nes sugrįžimas į darbo rinką dažnai užtrunka.

Dėl šios priežasties vyresni darbuotojai stengiasi vengti rizikos ir paprastai nesiryžta keisti darbo, ypač jei turi galimybę likti toje pačioje įmonėje net ir sulaukę pensinio amžiaus.

Švietimo ir medicinos srityse yra bene didžiausias vyresnio amžiaus darbuotojų skaičius. Tai, pasak R. Karavaitienės, rimtas iššūkis darbo rinkai, nes nėra pakankamo darbuotojų skaičiaus pakeisti pensinio amžiaus darbuotojų.

„Net jei ir norėtų išeiti į pensiją, švietimo ir medicinos įstaigos prašo dar pasilikti“, – kaip pavyzdį pateikia ji.

Apibendrindama R. Karavaitienė teigia, kad pensinio amžiaus darbuotojai (priklausomai nuo amžiaus ir galimybių) dirba, nes nori arba, nes reikia. Vieni renkasi darbą dėl socializavimosi poreikių, noro būti naudingam, turėti prasmingą užsiėmimą ir užimtumą, kiti lieka darbo rinkoje dėl finansinių priežasčių.

„Vyresni darbuotojai įsivertina savo galimybes ir ne visuomet renkasi darbą visu etatu, dirba kelias valandas ar pagal poreikį. Variantų būna įvairių, tačiau bendras aukštas pensinio amžiaus darbuotojų užimtumas rodo tiek jų požiūrį į darbą, tiek ir atspindi socialinius bei finansinius iššūkius“, – atkreipia dėmesį ji.

 

Šaltinis: lrt.lt