Sausio 29 d. buvo pristatytas Europos Sąjungos konkurencingumo kompasas, kuris ateinančius penkerius metus bus ES ekonomine doktrina ir sieks sustiprinti ES silpnąsias vietas

Ursula von der Leyen žurnalistams sakė, kad iš Europos verslo sektoriaus gavo labai aiškų signalą, jog ES reglamentavimas yra pernelyg sudėtingas. Didžioji dalis šių „sunkumų“ susijusi su naujais teisės aktais, reglamentuojančiais klimato politiką ir įmonių patikrinimo taisykles.

Ši dereguliavimo darbotvarkė, pristatoma kaip supaprastinimas, iš esmės yra nedemokratiška. Komisija planuoja iš naujo įvertinti visus ES reglamentus, siekdama nustatyti jų būtinumą ir aktualumą. Nors pasenusių taisyklių atsisakymas gali būti naudingas, realybė tokia, kad turintys finansinių išteklių – pavyzdžiui, „BusinessEurope“ – turės kur kas didesnę įtaką šiame procese nei organizacijos, sprendžiančios skurdo ir mažų pajamų problemas. Tai stipriai iškreipia pusiausvyrą korporacijų naudai.

ES profesinės sąjungos atmetė Europos Komisijos išliaupsintą planą atgaivinti bloko silpstančią ekonomiką, perspėdamos, kad Briuselio dėmesys „dereguliavimui“ gali pakenkti darbuotojų teisėms. Konkurencingumo kompasas siūlo:

1. Reglamentavimo mažinimą, grindžiamą supaprastinimo siekiu, be aiškių saugiklių ar taisyklių. Pirmiausia tai būtų taikoma įmonių tvarumo ir deramo patikrinimo teisės aktams.
2. Bendrosios rinkos plėtrą, įskaitant strateginius sektorius, tokius kaip energetika, nors nėra aišku, ar ES rinkos principais grindžiama politika yra tinkama šiandienos iššūkiams.
3. Sukurti naują įmonių teisinį statusą, skirtą startuoliams ir augančioms įmonėms – vadinamąjį „28-ąjį teisinį režimą“. Kitaip tariant, tai būtų tarsi fiktyvi 28-oji valstybė narė, kurioje įmonėms galiotų supaprastintos taisyklės, ypač darbo teisės srityje. Tai leistų tam tikroms įmonėms veikti nepriklausomai nuo nacionalinės darbo teisės, o tai keltų grėsmę visai darbo teisės sistemai Europoje.
4. Pensijų reformą, kuria būtų siekiama atidėti išėjimą į pensiją.
5. Viešųjų lėšų skyrimą įmonėms be jokių socialinių sąlygų, kurios užtikrintų, kad šie pinigai būtų naudojami kokybiškoms darbo vietoms kurti, o ne vadovų premijoms ar akcijų supirkimui.

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) pareiškė, kad vadinamasis Konkurencingumo kompasas, paskelbtas trečiadienį, suteikia nesuskaičiuojamą daugybę pažadų ES verslo bendruomenei, tačiau jame nėra nė vieno įsipareigojimo, kuris būtų naudingas paprastiems piliečiams.

„Deja, kokybiškos darbo vietos šiame plane yra tik antraeilis klausimas, o dereguliavimas tampa prioritetu“, – sakė ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch.

„Sveikintina, kad tai pirmas žingsnis link Europos pramonės politikos, tačiau šis pirminis projektas reikalauja esminių derybų ir pataisų. Reglamentų griovimas, dėl kurio darbo vietos taps mažiau saugios arba žmonės bus priversti dirbti iki septyniasdešimties metų, tikrai neišgelbės įmonių“, – pridūrė ji.

Esther Lynch teigimu, statistika rodo, kad prastos kokybės darbo vietos su žemais atlyginimais ir blogomis sąlygomis pastaruoju metu smarkiai pakenkė Europos konkurencingumui, nes tapo viena iš darbo jėgos trūkumo priežasčių.

„Europa turi suvokti, kad ji negali laimėti konkurencinės kovos dempingavimo būdu – priešingai, ji turi siekti ateities, grindžiamos didelėmis investicijomis, aukštais socialiniais standartais ir kokybiškomis darbo vietomis“, teigė ji.

Pagal Industriall ir ETUC informaciją.