Lapkričio 19 d. posėdžiavusi Trišalė taryba svarstė klausimą dėl Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondų lėšų panaudojimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimui.

2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo įstatymų pakeitimai, kuriais Užimtumo tarnybai suteikta galimybė iš Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondų finansuoti aktyvios darbo rinko politikos priemones, taikyti subsidijas asmenims.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigė, jog Trišalė taryba turi nuspręsti, kaip, kada ir kokią sumą tam skirti, bei kreiptis į Seimą, kad ji būtų skirta svarstant 2025 m. valstybės biudžetą.

Užimtumo tarnybos (UŽT) direktorė Inga Balnanosienė teigė, kad nuo 2022 m. Užimtumo tarnyboje kasmet registruojasi 6,2 tūkst. asmenų, kurie atitinka įstatymo pakeitimų numatytus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima taikyti aktyvias priemones jiems padėti. Ji pastebi, kad dauguma šių asmenų, apie 50 proc., yra vyresni nei 50 metų., 48 proc. – nekvalifikuoti.

Anot direktorės, geriausia praktika norint padėti tokiems žmonėms – perkvalifikavimas. Jos pateiktais tarnybos duomenimis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumas po priemonių baigimo praėjus 6 mėnesiams didesnis nei 72 proc. Jei UŽT gautų 2,3 mln. eurų finansavimą, tuomet galėtų mažinti ilgalaikį nedarbą ir padėti daugiau nei 15 proc. – apie 700 – nedirbančių asmenų tvariai integruotis į darbo rinką.

Profesinių sąjungų atstovams pasiūlyme pritrūko konkretumo, kokios konkrečiai priemonės planuojamos, suabejota, ar prašomi milijonai nebus tiesiog „įsisavinti“ bet kaip be laukiamos naudos. Be to, aptariamas klausimas nebuvo nagrinėtas trišalėje taryboje prie UŽT.

LPSK atstovė Dalia Jakutavičė iškėlė klausimą, ar nebus atverti Garantinio fondo, kurio lėšos yra skiriamos išmokoms darbuotojams, netekusiems darbo dėl darbdavio bankroto, vartai ir netaps tuo šaltiniu, iš kurio pradėjus imti lėšas kitoms reikmėms, norėsis tai daryti ir kitais atvejais.

Kitas LPSK atstovas Artūras Černiauskas priminė, jog Garantinis fondas toli gražu negarantuoja nemokiais tapusių darbdavių darbuotojams jų prarasto atlyginimo bei tokių išmokų, kurias jie gautų nutraukdami darbo santykius normaliomis sąlygomis. Todėl esą reiktų grįžti prie įmokų ir išlaidų iš Garantinio fondo peržiūros.

LPSK pirmininkės pavaduotojas Audrius Gelžinis iškėlė klausimą dėl skubos, nes sunku priimti tinkamą sprendimą, negavus išsamesnės ir konkretesnės informacijos.

Nuspręsta prašomą sumą skirti tik bedarbių perkvalifikavimui, po ketvirčio grįžti prie klausimo dėl įmokų ir išlaidų iš Garantinio fondo, o po pusmečio – pasižiūrėti, ar tokia sistema veikia. Taip pat užprotokoluotas LPSK pasiūlymas, kad kitą kartą svarstant galimybę iš Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondų finansuoti aktyvios darbo rinko politikos priemones, medžiaga turi būti pateikta išsami ir iš anksto.

Trišalė taryba kreipsis į Seimą ir prašys atsižvelgti į tokį sprendimą svarstant 2025 m. valstybės biudžetą.