Spalio 29 d. Taline surengtas Baltijos šalių profesinių sąjungų tarybos susitikimas. Tokie organizacijų lyderių posėdžiai organizuojami kasmet. Jų tikslas – aptarti ekonominius-socialinius šalių prioritetus bei iššūkius, derinti bendrus veiksmus sprendžiant Baltijos šalių darbuotojams aktualius klausimus.
Estijos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Kaia Vask pažymėjo, kad glaudus trijų Baltijos šalių profesinių sąjungų bendradarbiavimas, dalinimasis patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais yra labai vertingas ir prasmingas.
Tarybos posėdyje kiekviena šalis pristatė savo valstybės ekonominės ir socialinės situacijos apibūdinimą, aktualijas ir iššūkius.
Viena aktualiausių šių dienų temų – ES direktyvos dėl minimalaus darbo užmokesčio perkėlimas į nacionalinę teisę. Šia direktyva nustatomos gairės, į ką reikia atsižvelgti, nustatant minimalią algą (perkamoji galia, vidutinis atlyginimas šalyje, atlyginimų augimo tempas, produktyvumas). Lietuvoje direktyvos perkėlimo procesas jau yra pasibaigęs, o Latvijoje ir Estijoje tebesitęsia sudėtingos diskusijos.
Direktyva taip pat įpareigoja valstybes skatinti socialinį dialogą ir siekti, jog kolektyvinių sutarčių aprėptis pasiektų 80% lygį. Baltijos šalyse kolektyvinių sutarčių aprėptis yra viena žemiausių visoje Europos Sąjungoje (Lietuvoje – 23%, Latvijoje – 17%, Estijoje – 21%)
Valstybės privalėjo parengti planus, kaip ketina pasiekti tokią kolektyvinių sutarčių aprėptį. Baltijos šalių atstovai aptarė savo vyriausybių parengtus planus bei profsąjungų pasiūlymus. Keletas iš susitikime aptartų idėjų, kaip galėtų būti skatinamos kolektyvinės derybos: kolektyvinės sutarties taikymo išplėtimas visam sektoriui, viešųjų pirkimų reformos (pirmenybę konkursuose suteikiant įmonėms, pasirašiusioms kolektyvines sutartis), streikų liberalizavimas. Su Lietuvos planu skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas galima susipažinti čia.
Estijos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pavaduotojas Jaan-Hendrik Toomel informavo, kad Estijoje su nerimu laukiama nuo 2025 m. didėsiančių mokesčių. PVM mokestis didės iki 24%, gyventojų pajamų mokestis augs iki 22% 2025 m., o nuo 2026 m. padidės iki 24%. Bus didinami akcizai, atsiras naujų mokesčių, pavyzdžiui – automobilių mokestis. Visi šie mokesčiai tiesiogiai palies galutinius vartotojus, dirbančiuosius,- sakė jis. – Aišku ir verslas, kuriam pelno mokestis išaugs nuo 20% iki 22%, o nuo 2026 m. net iki 24%, mokestinę naštą, tikėtina, kad perkels ant vartotojų pečių.
Lietuvai Baltijos šalių taryboje atstovavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pavaduotojas Audrius Gelžinis. Jis pristatė Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius, pateikė atskirų ūkio šakų, atskirų sektorių rodiklius (transporto, statybos, mažmeninės prekybos ir kt.). Kalbėjo apie socialinio dialogo trūkumą žemės ūkio sektoriuje ir agro sektoriaus profesinių sąjungų iššūkius, susijusius su darbdavių specifika regionuose, darbo kolektyvų derybinių galių stoka.
Latvijos laisvųjų profesinių sąjungų konfederacija turi apie 60 tūkst. narių, o Estijos – 14 tūkst. narių. LPSK vienija 51 tūkst. narių.
