Susidomėjimas universaliosiomis bazinėmis pajamomis (UBP)* vis labiau auga. Tai – reguliarios pajamos, kurias valstybė išmoka kiekvienam suaugusiam visuomenės nariui, nepriklausomai nuo jų finansinių ar asmeninių aplinkybių. Ši idėja kilo atsižvelgiant į ekonomikos augimą ir augantį produktyvumą bei siekiant sumažinti skurdą, pagerinti darbo sąlygas ir bendrą žmonių socialinę ir ekonominę gerovę. Kai kurie UBP laiko ateities neišvengiamybe, kadangi vystantis dirbtiniam intelektui ir vis augant darbų automatizacijos lygiui, paprasčiausiai nebeliks pakankamai darbo vietų, galinčių užimti visus darbingo amžiaus žmones.
Tačiau ar UBP iš tiesų yra veiksmingos ir gali išpildyti visus joms keliamus lūkesčius? UBP nebėra vien tik teoriškai svarstoma idėja ir visame pasaulyje vis daugiau valstybių imasi įgyvendinti UBP eksperimentus, todėl atsakymai apie realų jų poveikį jau pradeda aiškėti.
JAV Teksaso ir Ilinojaus valstijose 1 000 mažas pajamas gaunančių asmenų pradėjo gauti 1 000 dolerių mėnesines išmokas. Eksperimentas tęsėsi nuo 2020 m. iki 2023 m. Eksperimento dalyviams jokios papildomos sąlygos ar apribojimai nebuvo taikomi – dalyviai galėjo naudoti pinigus taip, kaip norėjo, galėjo ir dirbti, ir nedirbti. Šio didelio masto tyrimo rezultatai suteikia įdomių įžvalgų, kaip žmonės leistų savo laiką ir pinigus, jei jiems būtų garantuotos bazinės pajamos, užtikrinančios minimalius pragyvenimo poreikius.
Buvo pastebėta, jog eksperimento dalyvių išlaidos išaugo, daugiausiai jų skiriant maistui, nuomai ir būstui, be to, ženkliai išaugo ir žmonių santaupos. Laikas, praleistas dirbant, sumažėjo 1,3 valandos per savaitę – UBP šalininkų akimis, tai nėra blogas dalykas, kadangi UBP tikslas nėra padidinti bendrą užimtumą, o priversti darbdavius pagerinti darbo sąlygas ir produktyvumą ir leisti žmonėms skirti daugiau laiko poilsiui, mokymuisi ir neapmokamam, dažnai socialiai vertingesniam darbui, pavyzdžiui, slaugai. Dalyviai, kurie eksperimento metu buvo bedarbiai ir ieškojo darbo, buvo labiau išrankūs darbo pasiūlymams ir tarp ieškomo darbo kriterijų dažniau įvardindavo, jog ieško „įdomaus ar prasmingo darbo“.
Kalbant apie sveikatą, padidėjusios pajamos daugumai sveikatos aspektų neturėjo reikšmingos įtakos – tai nenuostabu, nes tyrimas vyko trejus metus, o asmens sveikata vystosi visą gyvenimą. Tačiau neginčytina išimtis buvo psichinė sveikata. Tyrimas atskleidė didelį pagerėjimą psichinės sveikatos rodikliuose, tokiuose kaip stresas ir psichologinis išsekimas.
Kaip atskleidžia nauja Jungtinių Tautų ataskaita dėl „ekstremalaus skurdo ir žmogaus teisių“, gyvenimas skurde labai padidina psichinės sveikatos problemų riziką. Nors 970 milijonų žmonių – 11% pasaulio gyventojų – patiria psichinės sveikatos sutrikimų, tie, kurie turi mažesnes pajamas, yra iki trijų kartų labiau linkę kentėti nuo depresijos, nerimo ir kitų bendrų psichinių ligų nei tie, kurie turi didesnes pajamas.
Ataskaita nustato, kad ekonominis nesaugumas yra pagrindinis streso šaltinis, ypač šiandieninėje „perdegimo ekonomikoje“, kurioje mažas pajamas gaunantys žmonės vis dažniau atsiduria nežmoniškuose, prastai apmokamuose darbuose, kurie neleidžia išlaikyti šeimos, arba nestabiliuose, laikinuose kontraktuose su nenuspėjamais darbo grafikais. Kaip viena dažniausių depresijos priežasčių ataskaitoje įvardijami ekonominiai sukrėtimai ar netgi vien tik jų laukimas.
Atsižvelgiant į nuolatinę ekonominio nesaugumo būseną, kurią patiria skurdžiai gyvenantys žmonės, logiška, kad JAV eksperimento dalyviai pranešė apie sumažėjusį streso ir psichologinio išsekimo lygį, kai tik pradėjo gauti mėnesines išmokas. Garantuotos bazinės pajamos skurdo kamuojamiems žmonėms leidžia atsikvėpti ir kurį laiką nesijaudinti, kaip išgyventi ir aprūpinti savo šeimą.
Tiesa, antraisiais eksperimento metais UBP poveikis psichinei sveikatai sumažėjo. Nors kritikai džiugiai nurodo šį faktą kaip įrodymą, kad UBP teigiamas poveikis yra nepagrįstas, tai tik patvirtina faktą, kad ekonominis nesaugumas turi didelį poveikį psichinei sveikatai. Artėjant eksperimento pabaigai ir suprantant, jog greitai teks grįžti į pradinę padėtį, ekonominio nesaugumo jausmas pradėjo grįžti ir teigiamas poveikis psichinei sveikatai pradėjo lėtėti.
Taigi, UBP vertė slypi ne tik pajamose, bet ir saugumo bei pastovumo jausmuose, kurį jos suteikia. Vis gilėjančios psichikos sveikatos krizės akivaizdoje, vis labiau verta kelti ir universalių bazinių pajamų idėją.
___________________________________________________
*Universalios bazinės pajamos – fiksuotos valstybinės išmokos kiekvienam šalies piliečiui, už kurias nereikėtų atidirbti. UBP Europos Sąjungos mastu yra apibrėžiamos remiantis keturiais pagrindiniais kriterijais:
Universalios: besąlyginės bazinės pajamos yra mokamos visiems, netikrinant jų materialinės padėties. Joms netaikomos pajamų, santaupų arba turto ribos. Teisę gauti šias lėšas turėtų kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo amžiaus, kilmės, pilietybės, gyvenamosios vietos, profesijos ir kt.
Individualios: kiekvienas asmuo turi individualią teisę į besąlygines bazines pajamas.
Besąlyginės: besąlyginės bazinės pajamos nepriklauso nuo jokių išankstinių sąlygų.
Pakankamai didelės: suma turėtų būti tokia, kad būtų užtikrintas deramas gyvenimo lygis, atitinkantis konkrečios šalies visuomenės ekonominius, socialinius ir kultūrinius standartus.