Visame pasaulyje darbuotojai vienijasi siekdami užtikrinti, kad jų balsas būtų girdimas sprendžiant svarbius klausimus tiek darbovietės, tiek nacionalinės ar tarptautinės politikos lygmeniu. Taip darbuotojų judėjimai prisideda prie demokratijos užtikrinimo, darbo sąlygų gerinimo, didesnių atlyginimų ir teisingesnių įstatymų.
Tačiau yra kita jėga, siekianti dominuoti priimant visus sprendimus. Ji propaguoja kitokią pasaulio viziją, kurioje vyrauja nelygybė, turto kaupimas darbuotojų gerovės sąskaita ir išnaudojimu, pirmenybė teikiama privačiam pelnui, o ne visuomeninei ir planetos gerovei. Ši jėga – tai įtakingiausios ir pelningiausios pasaulio korporacijos.
Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC), bendradarbiaudama su tyrėjais ir profesinėmis sąjungomis skelbia „demokratijos griovėjų“ sąrašą. Jame – įmonės, kurios pelnosi pažeidinėdamos demokratijos principus, pažeidinėja profesinių sąjungų ir žmogaus teises, monopolizuoja žiniasklaidą ir technologijas, gilina klimato krizę bei kėsinasi privatizuoti viešąsias paslaugas. Šios įmonės naudojasi savo lobistine galia ir finansuoja radikalios dešinės politines jėgas, priimančias joms palankius politinius sprendimus.
ITUC paskelbtame „demokratijos griovėjų“ sąraše yra šios korporacijos:
- Amazon.com, Inc.
Amazon yra viena iš didžiausių pasaulyje kompanijų, turinti daugiau nei 1,5 milijono darbuotojų visame pasaulyje, tačiau dažnai kritikuojama dėl savo žalingų darbo sąlygų ir požiūrio į darbuotojus. Įmonė nuolat atsiduria dėmesio centre dėl mažų atlyginimų, prastos darbo saugos ir intensyvaus darbo tempo. Remiantis 2022 m. statistika, Amazon darbuotojai JAV patyrė sužalojimus du kartus dažniau nei kiti darbuotojai, dirbantys tokio pat pobūdžio darbą kitose įmonėse. Amazon sulaukė daugiau nei 250 milijonų JAV dolerių baudų už darbo saugos, privatumo ir aplinkosaugos pažeidimus, be to, įmonė ilgus metus naudoja agresyvią mokesčių vengimo strategiją.
Amazon taip pat garsėja savo priešiškumu profsąjungoms. Įmonė atkakliai kovoja prieš bet kokius bandymus kurti profesines sąjungas savo sandėliuose ir atleidinėja darbuotojus, kurie viešai pasisako dėl nesąžiningų darbo sąlygų ir bando organizuoti streikus. Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija ir Prancūzija, streikai prieš Amazon vyksta jau kurį laiką, tačiau įmonė dažnai ignoruoja darbuotojų reikalavimus ir naudoja laikiną darbo jėgą, kad išvengtų ilgalaikių įsipareigojimų.
„Amazon“ taip pat vykdo plataus masto lobistinę veiklą. Vien Europoje „Amazon“ finansuoja daugiau nei 60 verslo asociacijų, 15 analitinių centrų ir forumų bei vieną nevyriausybinę organizaciją. Jos gerai finansuojama lobistų armija siekia daryti įtaką politikos formuotojams dėl įvairių klausimų: užimtumo ir darbo politikos, privatumo teisių, aplinkosaugos ir kt.
- Blackstone Group
Blackstone yra viena iš didžiausių privataus kapitalo bendrovių pasaulyje, valdanti daugiau nei 950 milijardų JAV dolerių vertės turtą. Įmonė garsėja savo nekilnojamojo turto investicijomis ir turi didžiulę įtaką pasaulinei būsto rinkai. Yra didelė tikimybė, kad namai, biurai, sandėliai, viešbučiai jūsų mieste ar produktai, kuriuos perkate, priklauso įmonėms, kurios yra „Blackstone“ pasaulinio tinklo dalis.
Po 2008 m. finansinės krizės Blackstone tapo viena iš pagrindinių jėgų, spekuliuojančių nekilnojamojo turto rinkoje, ir įsigijo milijardinės vertės bankroto bylose esančių gyvenamųjų namų. Ši strategija buvo naudinga įmonei, tačiau sukėlė rimtų socialinių pasekmių. Pvz., JAV ir Europoje Blackstone buvo kaltinama būsto krizės paaštrinimu, nes didino nuomos kainas ir įgyvendino agresyvius iškeldinimo planus. Vien tik Ispanijoje Blackstone tapo didžiausia nuomotoja ir buvo susijusi su tūkstančiais priverstinių iškeldinimų.
Blackstone taip pat dalyvauja aplinkai žalinguose projektuose. 2019 m. Blackstone buvo kritikuojama dėl investicijų į Brazilijos Amazonės miškų naikinimą, o taip pat dėl paramos iškastinio kuro gavybai JAV ir Kanadoje. Nepaisant tarptautinio spaudimo mažinti iškastinio kuro naudojimą, Blackstone aktyviai investuoja į anglies, naftos ir dujų projektus.
Be to, Blackstone dažnai susiduria su darbuotojų protestais dėl darbo sąlygų įmonėse, kurias valdo ji pati arba per dukterines bendroves. 2021 m. Blackstone buvo įsivėlusi į skandalus dėl vaikų darbo Pietų Amerikoje, kur jos valdomos įmonės naudojosi pigia vaikų darbo jėga mėsos perdirbimo įmonėse.
- ExxonMobil
ExxonMobil yra viena didžiausių pasaulyje naftos ir dujų kompanijų, kuri nuo pat savo įkūrimo ėmėsi agresyvios klimato kaitos neigimo politikos. Nuo 1970-ųjų ExxonMobil turėjo prieigą prie savo vidinių mokslinių tyrimų, kurie patvirtino, kad iškastinio kuro naudojimas prisideda prie pasaulinės klimato kaitos. Nepaisant šių duomenų, kompanija išleido milijonus dolerių, finansuodama organizacijas ir lobistų grupes, kurios viešai neigė klimato kaitos pavojus. Tik 2015 m., po slaptų dokumentų paviešinimo, buvo atskleista ExxonMobil ilgalaikė dezinformacijos kampanija.
2022 m. „ExxonMobil“ buvo pripažinta kalta dėl aplinkosaugos pažeidimų, įskaitant naftos išsiliejimus ir vandens taršą. Kompanija pripažino daugiau nei 200 aplinkos pažeidimų per pastarąjį dešimtmetį, kurie paveikė vietines bendruomenes Nigerijoje, JAV, Kanadoje ir kitose šalyse. Nigerijos deltoje, kur „ExxonMobil“ valdo didelę dalį naftos išgavimo infrastruktūros, vietos bendruomenės susiduria su rimtomis sveikatos problemomis dėl naftos išsiliejimų į upes ir dirvožemį.
Darbo teisių atžvilgiu „ExxonMobil“ susiduria su kaltinimais dėl griežtos autoritarinės organizacijos kultūros. Per pastaruosius metus įmonė atleido tūkstančius darbuotojų dėl sąnaudų mažinimo, nepaisant pelno augimo. 2020 m. „ExxonMobil“ uždarė savo Teksaso naftos perdirbimo gamyklą, uždraudė darbuotojų profsąjungos veiklą ir vykdė masinius atleidimus pandemijos metu, ignoruodama darbuotojų protestus.
- Glencore
Glencore yra didžiausia pasaulyje kasybos kompanija, kontroliuojanti dideles vario, kobalto, anglies ir kitų vertingų mineralų atsargas. Bendrovė ilgą laiką buvo kritikuojama už savo dalyvavimą korupcijos skandaluose. 2022 m. Glencore pripažino kaltę dėl korupcijos kaltinimų Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir Brazilijoje. Įmonė sumokėjo daugiau nei 1,5 milijardo dolerių baudų už kyšininkavimo schemas, susijusias su Venesuelos ir Nigerijos vyriausybių pareigūnais. Įmonė taip pat aktyviai naudojasi vadinamaisiais „mokesčių rojais” – tarptautinės mokesčių sistemos spraga, leidžiančia įmonei išvengti sąžiningo mokesčių mokėjimo.
Kasybos sektoriuje, ypač Kongo Demokratinėje Respublikoje, Glencore yra kaltinama dėl neetiško darbo jėgos išnaudojimo, įskaitant vaikų darbą. Kobalto kasyba, kurią vykdo Glencore, dažnai vyksta pavojingomis sąlygomis, yra pranešta apie daug mirčių dėl kasybos incidentų. 2021 m. „Amnesty International“ apkaltino Glencore dėl nepakankamos darbuotojų apsaugos ir vaikų darbo išnaudojimo Kongo kasyklose.
- Meta (Facebook)
Meta, valdančią Facebook, Instagram ir WhatsApp, kasdien naudoja beveik 4 milijardai žmonių visame pasaulyje, tačiau kompanija susiduria su daugeliu etinių ir teisinių klausimų, susijusių su privatumu ir dezinformacijos sklaida. Facebook algoritmai buvo plačiai kritikuojami dėl jų gebėjimo skatinti dešiniojo sparno politines grupes, skleisti neapykantos kalbą ir radikalizuoti vartotojus. Pvz., 2016 m. JAV prezidento rinkimų metu Facebook buvo naudojama siekiant platinti klaidinančią informaciją ir kištis į rinkimų procesą. Be to, tyrimai parodė, kad Facebook platformos skatina smurtą ir pilietinius konfliktus šalyse, tokiose kaip Mianmaras ir Indija, kur jos buvo naudojamos kurstyti neapykantą prieš mažumų bendruomenes.
Meta taip pat kritikuojama dėl darbo sąlygų, ypač turinio moderatoriams, kurie susiduria su emociniu išsekimu ir psichologinėmis traumomis, kadangi jų darbas – nuolatinis smurtinių ir kenksmingų vaizdų stebėjimas už mažą atlygį bei jokios psichologinės pagalbos.
- Tesla
Elono Musko vadovaujama „Tesla“, pionierė elektromobilių rinkoje, dažnai giriama už atsinaujinančios energijos naudojimo skatinimą. Tačiau jos veikla susilaukė nemažai kritikos dėl požiūrio į darbuotojus. „Tesla“ buvo apkaltinta prieš profsąjungas nukreiptomis taktikomis, prastomis darbo sąlygomis ir saugumo pažeidimais gamyklose.
„Tesla“ gamykloje Fremonte, Kalifornijoje, darbuotojų sužeidimų rodiklis yra žymiai didesnis nei panašiose įmonėse. Nepaisant augančios pelningumo kreivės, darbuotojai dažnai skundžiasi per dideliu darbo tempu, nepakankamu saugumu ir vadovų spaudimu. Kai kurie darbuotojai teigia, kad „Tesla“ pažeidžia JAV Darbo saugos ir sveikatos reikalavimus. Vokietijoje, Švedijoje ir JAV „Tesla“ aktyviai kovojo prieš darbuotojų teisę organizuotis, atsisakė kolektyvinių derybų ir išprovokavo streikus dėl socialinio dialogo pažeidimų.
Be to, „Tesla“ tiekimo grandinė taip pat kelia susirūpinimą. Ji remiasi nikelio gavyba Indonezijoje, dėl kurios vietos bendruomenės susiduria su miškų kirtimu ir tarša. Dėl spartaus miškų naikinimo čia didėja potvynių ir vandens taršos pavojus. Be to, „Tesla“ bendradarbiauja su kita korporacija „Glencore“, kuri išgauna varį ir kobaltą Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur, kaip teigiama, naudojamas vaikų darbas.
Už „Tesla“ veiksmų stovi Elonas Muskas – vienas turtingiausių žmonių istorijoje, atvirai pasisakantis prieš profesines sąjungas. Musko socialiniuose tinkluose išsakyti komentarai, palaikantys kraštutinių dešiniųjų politikus, sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą, o jo parama Donaldo Trumpo rinkimų kampanijai ir ryšiai su kraštutinės dešinės lyderiais dar labiau sustiprino „Tesla“ reputacijos smukimą.
- Vanguard Group
„Vanguard Group“ – viena didžiausių pasaulyje investicinių bendrovių, turinti maždaug 9,3 trilijono JAV dolerių vertės turto. Ji dažnai teigia esanti neutrali politikoje, tačiau iš tikrųjų finansuoja kai kurias didžiausias pasaulyje anti-demokratines korporacijas.
„Vanguard“ yra pagrindinė investuotoja penkiose iš septynių šio sąrašo įmonėse: „Amazon“, „Blackstone“, „ExxonMobil“, „Meta“ ir „Tesla“. Be to, ji yra didžiausia akcininkė daugybėje platformų, tokių kaip „Uber“, „Delivery Hero“ ir „Lyft“, kurios buvo kaltinamos darbuotojų teisių pažeidimais bei nesaugiomis darbo sąlygomis.
„Vanguard“ dažnai leidžia savo investuotojams finansuoti organizacijas, kurios remia islamofobiją, LGBTQ+ netoleranciją ir baltųjų viršenybės ideologiją. Nepaisant savo didžiulės įtakos, „Vanguard“ vengia skaidrumo ir nereikalauja, kad bendrovės, kuriose ji turi akcijų, atskleistų savo politines išlaidas, taip skatindama politinius neramumus.
Nors šios septynios korporacijos yra tarp labiausiai demokratiją griaunančių įmonių, jos tikrai nėra vienintelės, todėl Pasaulinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) ir jos partneriai toliau identifikuos ir stebės korporacijas, kurios kenkia demokratijai ir darbuotojų gerovei.
Šaltiniai: https://www.ituc-csi.org/corporate-underminers-of-democracy-en