Olimpinės ir parolimpinės žaidynės – tai ne tik didelė sporto šventė, bet ir didžiulis viešųjų pirkimų, statybų ir darbo vietų kūrimo projektas, atliekantis svarbų vaidmenį miestų plėtroje ir infrastruktūros kūrime.
Šių metų Paryžiaus žaidynių organizatoriai žengė papildomą žingsnį – jie sukūrė Socialinę chartiją, kurioje visas žaidynių įgyvendinimo procesas susietas su socialiniais tikslais, įkvėptais Tarptautinės darbo organizacijos deramo darbo principų. Chartija, kuri buvo priimta pasirengimo proceso pradžioje, suvienijo olimpinių žaidynių organizatorius su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais, siekiant, kad socialinė atsakomybė būtų pagrindinis žaidynių įgyvendinimo principas.
Chartiją pasirašiusios šalys prisiėmė 16 įsipareigojimų, kurie visi susiję su TDO padoraus darbo kriterijais. Tarp jų – deramo darbo užmokesčio ir darbo sąlygų garantijos, kova su diskriminacija ir užtikrinimas, kad mažos ir vidutinės įmonės bei socialinės įmonės galėtų dalyvauti olimpinių žaidynių viešųjų pirkimų konkursuose. Jų bendras tikslas – užtikrinti, kad Olimpinių žaidynių palikimas būtų ne tik sportiniai rezultatai, bet ir ilgalaikis bei tvarus socialinis pokytis.
Pirmojoje Socialinėje Chartijoje olimpinių žaidynių istorijoje pabrėžiami tikslai būti ekonomiškai, socialiai ir aplinkosaugiškai atsakingiems, daugiausia dėmesio skiriant tvarumui.
Didelė užduotis 2024 m. Paryžiaus žaidynių organizatoriams – įvykdyti pažadą perpus sumažinti anglies dioksido kiekį, palyginti su ankstesnėmis žaidynėmis.
Per ankstesnes vasaros žaidynes į aplinką buvo išmesta vidutiniškai 3,5 mln. tonų anglies dioksido, o Paryžius siekia, kad išmetamų teršalų kiekis neviršytų 1,5 mln. tonų. Šioje srityje imamasi tokių žingsnių, kaip viešojo transporto tobulinimas, atsinaujinančios energijos naudojimas, tvarus maitinimas.
Socialinės chartijos įsipareigojimuose siekiama skatinti deramas darbo sąlygas – probleminę sritį ankstesnėse žaidynėse, bei skatinti pažeidžiamų grupių (žmonių su negalia, ilgą laiką darbo nerandančių asmenų, senjorų ir kt.) profesinę integraciją. Svarbus aspektas Chartijoje yra ir darbuotojų saugumo ir sveikatos užtikrinimas. Organizatoriams jau pavyko sėkmingai sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių. Specialiai įsteigtas Olimpinių žaidynių Socialinės Chartijos priežiūros komitetas pateikė duomenis, jog nelaimingų atsitikimų skaičius yra 4 kartus mažesnis, nei vidutinis nelaimingų atsitikimų skaičius statybos vietose, be to, nei vienas jų nebuvo mirtinas.
Olimpinėse žaidynėse taip pat siekiama užtikrinti, kad mažos ir vidutinės, taip pat socialinę veiklą vykdančios įmonės galėtų konkuruoti viešųjų pirkimų konkursuose. Iškeltas tikslas, jog tokioms įmonėms atitektų 25% visų pirkimo sutarčių vertės.
Ko iš šio pavyzdžio gali pasimokyti kiti sporto renginiai?
Socialinių įsipareigojimų įtraukimas į pirkimų sutartis gali paskatinti vietos verslus, paremti socialines įmones ir padėti sunkiai pasiekiamoms visuomenės grupėms integruotis į darbo rinką.
Siūlydami paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms, kad jos galėtų bendradarbiauti ir dalyvauti viešujų pirkimų konkursuose, galime padėti įveikti kliūtis kylančias iš nesąžiningos konkurencijos, trukdančias daugeliui tokių įmonių.
Įtraukinat reikalavimus įdarbinti tam tikrą dalį darbuotojų iš pažeidžiamų grupių, derinant tai su mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programomis, skatinama paklausa ir pasiūla, taip kuriant didesnį ilgalaikį užimtumą.
Taigi, Paryžiaus olimpinės žaidynės nustato naujus socialinius standartus ne tik būsimoms olimpinėms žaidynėms, bet ir kitiems dideliems sporto renginiams.
Šaltiniai: