Sausio 29 d. LPSK atstovai Lietuvos trišalėje taryboje Premjerės Ingridos Šimonytės kvietimu dalyvavo pasitarime dėl Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvų.
„Šio susitikimo tikslas – pasidalinti informacija, kokie finansavimo poreikiai, kokioje vietoje esame su tais šaltiniais, iš kurių būtų galima gauti papildomas lėšas. Šįkart nekalbėjome apie jokius konkrečius sprendimus. Pasiliekam mėnesį diskusijai, per kurį frakcijos ir komitetai pasižiūrės papildomos informacijos, kad būtų galima kažką pasitikrinti, aptarti, o per tą laiką Vyriausybė taip pat pasirengs konkretesnį būsimų įsigijimų planą“, – po dvi valandas užtrukusio pasitarimo Vyriausybės rūmuose žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Pasitarime dalyvavo politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovai.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų. I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030–ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad saugumo klausimas yra labai svarbus, tačiau biudžeto skylės neturi būti kamšomos „žvelgiant į eilinio piliečio piniginę“. Pasak jos, reikia kalbėti apie didesnį pelno mokestį verslui bei grįžti prie mokestinės pertvarkos, įvedant progresyvumą bei taip didinant lėšas gynybai.
„Siūlyti tik tuos būdus, kurie nusėda ant kiekvieno piliečio per vartojimo mokesčius yra visiškai nepriimtina ir mažų mažiausiai nesąžininga. Praeitų metų iniciatyvos dėl mokesčių pertvarkos, kuomet kalbėta apie progresyvumą, kai didelių pajamų turėtojai galėtų solidariai daugiau prisidėti kažkur nugulė istorijoje“, – pirmadienį po susitikimo dėl gynybos finansavimo Vyriausybėje teigė I. Ruginienė.
„PVM ES vidurkį mes jau pasiekėme, tačiau pelno vidurkis dar toli gražu nėra pasiektas. Mūsų manymu, verslas galėtų solidariai prisidėti su didesniu pelno mokesčiu ir pagaliau galėtume solidariai grįžti prie mokestinės pertvarkos, kuomet įvestume realų progresyvumą“, – pažymėjo ji.
Inga Ruginienė primena, jog pridėtinės vertės mokestis (PVM) 2009 m. buvo padidintas „laikinai“, iki kol baigsis krizė, kaip „laikinai“ nuo 20 iki 15 proc. buvo sumažintas ir pelno mokestis. Kol kas tas “laikunumas” dar vis tęsiasi. Be to, apie 800 mln. šalies biudžetas kasmet praranda dėl išgrobstomo PVM. „Šiandien nematome realių žingsnių, kad ši suma grįžtų į biudžetą“, – po susitikimo kalbėjo I. Ruginienė.
Po įvykusios diskusijos sutarta grįžti prie tolimesnio gynybos finansavimo aptarimo prieš prasidedant Seimo pavasario sesijai.