Darbdaviai nori mažiau mokėti už prastovas ir toliau likti pigios darbo jėgos šalimi

Sausio 23 d. įvykusiame eiliniame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje svarstytas darbdavių siūlymas keisti prastovų ir dalinio darbo reguliavimą.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija siūlo keisti Darbo kodekso 47 straipsnio nuostatas ir numatyti, kad prastovų dienų skaičius, tenkantis darbuotojui būtų sumuojamas kiekvieną mėnesį ir apmokama pagal suminį prastovų dienų per mėnesį skaičių. Tai yra darbuotojams, esantiems prastovose, mokėti 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU)  už pirmą prastovos dieną, 2/3 darbuotojo VDU už antrą ir trečią prastovos dienas bei 40 proc. darbuotojo VDU nuo ketvirtos prastovos dienos, nepriklausomai nuo to, kad prastovos suteiktos su darbo dienų tarpais. Siūloma tokią galimybę numatyti bent keletą mėnesių per metus.

Taip pat siūloma esant sunkumams tam tikruose ūkiniuose sektoriuose taikyti Darbo kodekso 48 straipsnio nuostatas – tai yra dalinio darbo nustatymą, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos. Tokiu atveju dėl darbo laiko sutrumpinimo sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas išmokant dalinio darbo išmoką Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Siūloma nustatyti mechanizmą, kaip Vyriausybė priima atitinkamą sprendimą.

Siūlymai motyvuojami tuo, jog verslui tenka išgyventi pakankamai daug krizinių situacijų ir iššūkių, o sulėtėjusios ekonomikos pasekmės ypatingai atsiliepia gamybos sektoriui, kuris gamina ir eksportuoja prekes užsienio rinkoms.

Profesinių sąjungų pusė kritiškai vertino šį pasiūlymą, nes už prastovas tokiu atveju darbuotojai gautų mažiau, nepaisant to, kad darbdavių atstovai pristatė šį pasiūlymą kaip palankų darbuotojams.

LPSK atstovas Trišalėje taryboje Artūras Černiauskas teigė, jog susitarti nukrypti nuo tam tikrų Darbo kodekso normų galima šakos kolektyvinė sutartyje, juolab kad to reikia iš esmės vienai pramonės šakai – tekstilei. Jis replikavo darbdaviams, kad šie siūlo sprendimą savo problemas spręsti darbuotojų sąskaita, tačiau mainais nieko nepasiūlo jiems.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas taip pat sakė nei ekonominėje realybėje, nei prognozėse nematantis jokių objektyvių sunkumų, dėl kurių reiktų priiminėti atitinkamus sprendimus. Jis svarstė, jog  tai galinčios būti sisteminės problemos, kurias tuomet ir reiktų galvoti kaip spręsti. Viceministras pritarė šakinės kolektyvinės sutarties idėjai ir pasiūlė dėl prastovų reguliavimo tartis dvišaliu formatu.

LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigė, jog iš pristatymo neaišku, kokios įmonės konkrečiai patiria sunkumų, ji norėtų jų sąrašo. Be to, būtų gerai, jeigu savo matymą ir galimybes mokėti išmokas nustačius dalinį darbą pristatytų ir „Sodra“.

Nuspręsta šiuo klausimu kviesti neeilinį Trišalės tarybos posėdį.

Migracijos politikos pokyčiai

Toliau Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų ministerijų atstovai pristatė migracijos pokyčių idėjas. Viceministras V. Šilinskas teigė, jog Lietuvos migracijos sistema yra labai paini ir pabrėžė, jo reikalinga pereiti nuo konkurencijos pigia darbo jėga prie konkurencijos geresne kokybe. Tam būtina investuoti tiek į darbuotojus, tiek į technologijas, o pigi darbo jėga investicijas stabdo. Anot viceministro, šiomis investicijomis atsiliekame tiek nuo kaimynių, tiek nuo ES vidurkio. „Turime investuoti, o ne ieškoti, kaip atsivežti pigios darbo jėgos“, – sakė jis.

Be to, didelis atlyginimas, o ne sąrašas, turėtų būti pagrindinis kriterijus vertinant, ar trūksta darbuotojų. „Mano nuomone, trūkumą geriausiai rodo kaina, t. y. jei kažko tikrai trūksta – esame pasiruošę už tai mokėti didelę kainą“, – kalbėjo V. Šilinskas. Taip pat šakos kolektyvinė sutartis galėtų būti sprendimas.

VRM Migracijos grupės patarėja Danutė Petrauskienė pristatė VRM pasiūlymus migracijos politikai keisti:

  1. Griežtinti reikalavimus įmonėms, kviečiančioms dirbti užsieniečius – nustatoma, kokias sąlygas turi atitikti darbdavys, norintis įdarbinti užsieniečius (dėl veiklos, licencijų, įdarbinimo sąlygų pažeidimų ir kt.).
  2. Griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas:

2.1. nustatoma pareiga darbdaviui įsipareigoti įdarbinti užsienietį visą darbo laiką;

2.2. grąžinamas reikalavimas darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį (šiuo metu teikia apie kvalifikaciją arba patirtį);

2.3. riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas 3 darbdavius;

2.4. papildomi laikinojo leidimo gyventi neišdavimo ir panaikinimo pagrindai – jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga yra numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose (VMI siūlymas).

  1. Leisti dirbi tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams – atsisakyti galimybės dirbti į Lietuvą atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.

SADM siūlo Estijos pavyzdžiu nustatyti tikrąją metinę kvotą (be galimybės jai pasibaigus toliau įsivežti darbuotojų tik su daugiau procedūrų) trečiųjų šalių piliečiams su išimtimis vietoj trūkstamų profesijų sąrašo ir atitikties darbo rinkos poreikiams testo.

Visos tezės ir pasiūlymai.

Darbdavių atstovai labai kritikavo pasiūlymus, kalbėjo apie smarkiai krisiantį šalies konkurencingumą bei žlugsiančius verslus. Profesinių sąjungų atstovai replikuodami pasiūlė pažiūrėti darbo ginčų komisijų statistiką, kuri rodo, kiek daug bylų yra susijusių su trečiųjų šalių piliečiais. Socialiniai partneriai pageidavo dalyvauti kuriant teisės aktų projektus, darbdaviai pasiūlė sudaryti darbo grupę.

Nuspręsta siūlyti nuo Trišalės tarybos Vidaus reikalų ministerijai įtraukti į teisės aktų kūrimo procesą socialinius partnerius.

Žmonės su negalia ir akzicai

Vėliau svarstyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei Darbo kodekso pakeitimų projektai, kuriais SADM siūlo sudaryti sąlygas asmenims su negalia tapačias kaip ir kitiems darbuotojams jiems įsidarbinant ir dirbant, atsisakant asmenų su negalia pareigos teikti darbdaviams informaciją apie negalią ir nustatant visiems darbuotojams vienodus reikalavimus dėl privalomų sveikatos patikrinimų tikslu užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Projektais nėra mažinamos darbuotojų su negalia garantijos dėl darbo naktį ir viršvalandžių. Tikimasi, kad asmenims su negalia bus paprasčiau įsidarbinti, pagerės jų dalyvavimas darbo rinkoje, pagerės tokių asmenų finansinė padėtis. Tai prisidėtų prie asmenų su negalia atskirties, nedarbo ir skurdo mažinimo.

Toliau svarstytas profesinių sąjungų pasiūlymas atšaukti Akcizų įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2024 m., kurie beveik dvigubai pabrangino suskystintąsias naftos dujas (SND). Anot LPS „Solidarumas“, tai „didina gyventojų energetinį skurdą, socialinę ir regionų atskirtį, kainas ir infliaciją, mažina pramonės konkurencingumą ir galimybes didinti darbuotojų atlyginimus, iškraipo ir mažina konkurenciją, gresia dalies įmonių bankrotu, kuris didintų nedarbą, silpnina Lietuvos energetinį ir nacionalinį saugumą“.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė teigė, jog sprendimas buvo reikalingas dėl vyriausybės įsipareigojimų žaliajam kursui. Be to, įstatymo projektas buvo viešai svarstomas, visi turėjo galimybę siūlyti pastabas. Visgi vyriausybė pripažįstanti, jog klaidų būta ir jau yra svarstomi pasiūlymai peržiūrėti SND tarifą.

Trišalė taryba priėmė sprendimą siūlyti vyriausybei nuo balandžio 1 d. mažinti SND akcizą.

Kitas eilinis trišalės tarybos posėdis „gyvai“ vyks vasario 27 d., o neeilinis posėdis dėl prastovų ir dalinio darbo preliminariai planuojamas vasario 6 d. nuotolinio ryšio priemonėmis.

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!