Jaunimas darbo rinkoje – viena iš prioritetinių Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) veiklos krypčių. 2009-ųjų ekonominė krizė, COVID-19 pandemija bei dabartinė pragyvenimo kaštų krizė sukėlė eilę problemų. Tokių kaip vėlesnis įsiliejimas į darbo rinką, nesaugios darbo sutartys, savarankiško darbo išplitimas ir stabilių pajamų neturėjimas. Dėl šių priežasčių jauni žmonės praranda bazinę socialinę apsaugą, o pastovią darbo vietą gauna tik sulaukę maždaug 30 metų.
Nepaisant to, jog jauni žmonės savo naujomis idėjomis ir energija prisideda prie darboviečių tobulinimo ir atsinaujinimo, ši demografinė grupė susiduria su aukščiausia skurdo rizika, o, “Eurostat” duomenimis, jaunimo nedarbas Europos Sąjungoje 2022 m. siekė netgi 15%. Taigi, dabartinė ekonominė padėtis sukūrė jauniems darbuotojams itin nepalankias darbo rinkos sąlygas.
Daugelis sutinka, kad sklandžiam patekimui į darbo rinką itin reikšmingos profesinės stažuotės ir praktikos. Europos Parlamento darbo ir socialinių reikalų komitetas gegužę patvirtino ataskaitą, numatančią gaires dėl kokybiškų stažuočių ir praktikantų teisių užtikrinimo. Šioje ataskaitoje pripažįstama itin aukšta stažuočių reikšmė jaunų žmonių perėjimui iš švietimo etapo į darbo rinką. Stažuočių metu ne tik įgyjami įgūdžiai, tačiau ir sudaroma galimybė praktikantams išbandyti skirtingas pareigybes bei atrasti sau tinkamiausią karjeros kelią. Dėl šios nenuginčijamos stažuočių reikšmės, vis garsiau girdima idėja, jog turi būti užkirstas kelias praktikantų išnaudojimui, nekokybiškoms stažuotėms bei diskriminacijai.
Naujausi “Eurobarometer” duomenys rodo, kad daugiau nei 52% apklaustųjų, iki rasdami pastovų darbą, turėjo atlikti daugiau nei vieną stažuotę. Tai atskleidžia faktą, kad darbdaviai neretai išnaudoja jaunus žmones, jau turinčius darbo patirties. Darbo vietos, tinkančios pradedantiesiems darbuotojams, pakeičiamos praktikos vietomis, kurios būna apmokamos prasčiau ar visai neapmokamos. Tai leidžia darbdaviui naudotis nemokama darbo jėga arba sutaupyti, keičiant praktikantus kas kelis mėnesius.
Minėtoje ataskaitoje taip pat pabrėžiama, jog stažuotės turi būti prieinamos visiems jauniems žmonėms, nepaisant jų socioekonominės padėties. Kadangi skurdžiau gyvenantys jauni žmonės ne visada gali sau leisti atlikintėti neapmokamas stažuotes, nusistovėjusi neapmokamų stažuočių tvarka juos diskriminuoja ir apsunkina jų įsiliejimą į darbo rinką.
Neapmokamų stažuočių kaina
Europos jaunimo forumo užsakymu atlikta apklausa atskleidė kainą, kurią už neapmokamas praktikas moka jauni žmonės. Tai apima ne tik finansinius, bet ir psichologinius bei socialinius nuostolius.
ES valstybėse 2022 m. atliktos apklausos duomenimis, vienas neapmokamos praktikos mėnuo praktikantams vidutiniškai kainuoja virš 1000 EUR (nuoma, pragyvenimo išlaidos). Vidutiniškai stažuotės trunka 6 mėnesius, taigi, visas stažuotės laikotarpis atsieina daugiau nei 6000 EUR.
Netgi 70% apklaustųjų atsakė, kad per kitus 6 mėnesius jie neišgalėtų sau leisti dirbti neapmokamo darbo. Be to, atsakant į klausimą, ar galėtų sau leisti neapmokamą praktiką, jauni žmonės iš skurdžiausio visuomenės sluoksnio teigiamai į šį klausimą atsakydavo 4 kartus rečiau nei viduriniosios klasės atstovai ir 8 kartus rečiau nei asmenys iš labiausiai pasiturinčio sluoksnio. Akivaizdu, jog profesinės stažuotės, būtinos sklandžiai įsilieti į darbo rinką, stipriai susijusios su socialine nelygybe ir nėra prieinamos dideliai daliai jaunų žmonių. Neapmokamos praktikos diskriminuoja ir apriboja mažiau pasiturinčių asmenų galimybes gauti gerai apmokamus, jų kompetencijas atitinkančius ir prasmę teikiančius darbus.
Dar vienas dėmesio vertas aspektas, išryškėjęs per “Eurobarometer” apklausą, yra tas, jog apmokamos praktikos vietos dažniau atitenka vyrams. Remiantis visomis apklausomis, tik 49% moterų už stažuotę atlyginta , o vyrų – 60%. Vadinasi, nusistovėjusi neapmokamų stažuočių problema mažiau palanki karjerą pradedančioms moterims, tad prisideda ir prie lyčių nelygybės gilinimo.
Pagal apmokamų praktikos vietų skaičių visoje Europos Sąjungoje, Lietuva yra trečioje nuo galo vietoje su 43% apklaustųjų, teigusių, jog už stažuotę gavo atlyginimą ar kitokią finansinę kompensaciją. Už Lietuvą prasčiau pasirodė tik Liuksemburgas ir Belgija, tuo tarpu lyderiaujančios valstybės – Kroatija (78%), Graikija (73%) ir Bulgarija (72%). Daugiau informacijos apie skirtingų ES valstybių rezultatus – 1-ame grafike.
1-as grafikas. Ar praktikos metu jums buvo mokamas atlyginimas ar finansinė kompensacija? (mėlyna spalva – taip, orandžinė – ne, pilka – nežinau). Šaltinis: Eurobarometro apklausa, 2023.
Be šių tiesioginių išlaidų tyrėjai išskyrė ir papildomų, ne taip aiškiai matomų būdų, kuriais neapmokamos praktikos pastato jaunus žmones į sudėtingą padėtį. Oficialiai neturėdami darbo santykių, praktikantai neturi ir socialinės apsaugos ir teisės į įvairias išmokas, pavyzdžiui, ligos atveju. Taip pat praktikantai nekaupia ir darbo stažo, reikalingo norint gauti nedarbo draudimo išmoką ar kaupti pensijai. Daug praktikantų pripažįsta ir tai, kad darbdaviai nepasirašinėja sutarties, taigi, jiems tenka susidurti su darbdavio savivale, nuolat keičiamomis darbo sąlygomis ir neaiškiu darbo krūviu. Tyrimas atskleidė ir tai, kad dauguma jaunų žmonių greta stažuotės susiranda papildomus, apmokamus darbus, dažniausiai aptarnavimo srityje. Darbas daugiau nei vienu etatu sukelia daugybę kitų problemų, tokiu kaip pervargimas, stresas, nerimas ir bendras psichinės ir fizinės sveikatos pablogėjimas.
María Rodríguez Alcázar, Europos jaunimo forumo prezidentės teigimu: „Tai yra orumo ir žmogaus teisių klausimas. Neapmokamų praktikų nusistovėjimas turi tiesiogines neigiamas pasekmes jaunų žmonių ateičiai, finansams ir psichinei sveikatai. Neapmokamos praktikos taip pat kainuoja ir visuomenei – jos gilina nelygybę ir nustumia į pakraščius tuos, kurie neišgali dirbti nemokamai. Tai taip pat apriboja jaunų žmonių prieigą prie socialinės apsaugos sistemos, kas yra neteisinga ir nesąžininga“.
ETUC pastangos užtikrinti kokybiškas stažuotes
Šių metų birželio 14 d. Europos Parlementas pritarė pasiūlymui uždrausti neapmokamas praktikas. Šis pasiūlymas – Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) iniciatyva. Be apmokamų stažuočių, ETUC siekia kad būtų priimta ES direktyva, kurioje būtų nustatomi minimalūs reikalavimai stažuotėms visose ES šalyse, tokie kaip:
- sąžiningas apmokėjimas (atitinkantis bent jau minimalios algos dydį),
- socialinio draudimo užtikrinimas,
- nustatomi aiškūs mokymosi tikslai, darbo krūvis, grafikai.
ETUC konfederacinės sekretorės Tea Jarc teigimu, neapmokamos praktikos žalingos ir individui, ir visuomenei. Pinigų, kurių reikia norint atlikti stažuotę, trūkumas daug jaunų ir talentingų žmonių užkerta kelią link jų trokštamų karjerų. Labiausiai tai paveikia moteris, mažiau pasiturinčius, taip pat įvairioms mažumoms priklausančius žmones, tokiu būdu tik toliau skatinant nelygybės įsitvirtinimą.
EP išreiškus pritarimą, tolesnis šio pasiūlymo likimas yra Europos Komisijos rankose. Liepą planuojamos konsultacijos su socialiniais partneriais, kurioms šiuo metu ETUC intensyviai ruošiasi.
Šaltiniai:
- Europos jaunimo forumas, „Unpaid Internships cost youngsters over €1000 per month, deepening inequalities“, 2023, Unpaid Internships cost youngsters over €1000 per month, deepening inequalities | European Youth Forum.
- Europos profesinių sąjungų konfederacija, „Parliament: Pay interns at least minimum wage“, 2023, Parliament: Pay interns at least minimum wage | ETUC.
- Europos profesinių sąjungų konfederacija, „ETUC Resolution on Quality Traineeships“, 2023, https://www.etuc.org/en/document/adopted-resolution-etuc-resolution-quality-traineeships.
- Eurobarometras, „Integration of young people into the labour market with particular focus on traineeships“, tyrimo ataskaita, 2023, https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2964.
- Europos profesinių sąjungų konfederacija, Rezoliucija dėl kokybiškų stažuočių, 2023, https://www.etuc.org/en/document/adopted-resolution-etuc-resolution-quality-traineeships#_ftnref1.