Vasario 21 d. įvyko eilinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Pirmuoju klausimu Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pristatė EK pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl socialinio dialogo stiprinimo Europos Sąjungoje projektą.  Jis pabrėžė, jog pastaruoju metu socialiniam dialogui yra skiriamas didelis dėmesys, nes jis yra svarbus – skatina šalių socialinį ekonominį atsparumą, konkurencingumą, tvarų ekonomikos augimą. Ekonomikos tų valstybių, kurios turi stiprias socialinio dialogo sistemas, yra konkurencingesnės ir atsparesnės, socialiniai partneriai yra ypač svarbūs krizių akivaizdoje.

Socialinio dialogo kokybė ir aprėptis Europos Sąjungos šalyse labai stipriai skiriasi. Todėl EK ir siūlo rekomendacijas, o ne griežtesnį teisės aktą. Siūloma Tarybos rekomendacija visapusiškai atsižvelgiama į nacionalines tradicijas ir gerbiamas socialinių partnerių savarankiškumas. Ji leidžia valstybėms narėms nuspręsti, kaip geriausiai pasiekti šiuos tikslus, atsižvelgiant į konkrečias jose susiklosčiusias aplinkybes.

Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti, kad su socialiniais partneriais būtų konsultuojamasi, plačiai skelbti informaciją apie socialinio dialogo naudą ir apie visas sudarytas kolektyvines sutartis, sudaryti sąlygas didinti darbuotojų ir darbdavių organizacijų pajėgumus. Numatoma, kad EK, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, sukurs mokslinių tyrimų tinklą, skirtą ES socialiniam dialogui stebėti ir skatinti.

Be to, Komisija ragina socialinius partnerius derėtis ir sudaryti daugiau socialinių partnerių susitarimų, taip pat gerinti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų narystės rodiklius ir reprezentatyvumą.

M. Vaščega pabrėžė šio dokumento svarbą Lietuvai, juolab kad jau priimtoje ES direktyvoje dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio yra numatyta, jog iki 2024 m. lapkričio mėn. šalys, kuriose aprėptis kolektyvinėmis sutartimis yra menka, turės numatyti kolektyvinių derybų skatinimo tvarką. 2019 m. duomenimis, mažiau kaip 8 proc. darbuotojų Lietuvoje yra dengiami kolektyvinėmis sutartimis. Šiuo metu ši aprėptis yra didesnė dėl nacionalinės ir šakinių kolektyvinių sutarčių viešajame sektoriuje.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pasidžiaugė, kad EK požiūris į socialinį dialogą keičiasi. Ji pridūrė, kad jeigu viešajame sektoriuje padėtis dar nebloga, tai privačiame sektoriuje yra iš ties blogai. Jai antrino Lietuvos paslaugų sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas. Jo teigimu, privačiame sektoriuje, deja, net ir ten, kur anksčiau kolektyvinių sutarčių būta, jų nebeliko, verslas jų atsisako. Šakinių sutarčių privačiame sektoriuje iš viso nėra, nes darbdavių organizacijos sakosi neturinčios tam įgaliojimų.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė pasvarstė, kad neturint socialinio dialogo skatinimo strategijos šalies mastu – kur norime nueiti ir kaip mes ten eisime, viskas ir liks tik kalbomis.

Į investuotojų forumo vadovės Rūtos Skyrienės repliką, kad tiek profesinės sąjungos, tiek kolektyvinės sutartys šiais laikais nebėra tokios aktualios (todėl ir narystė profsąjungose esą mažėjanti), nes darbdaviai ir patys pakankamai rūpinasi darbuotojais, A. Vaščega atsakė, jog 2019 m. duomenimis kelioms šalims (Suomija, Danija, Ispanija ir Italija) vis dėl to pavyko padidinti kolektyvinių sutarčių  aprėptį.

Finansų ministerijos Vyresnioji patarėja Audronė Miknevičienė pristatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas Lietuvai dėl mokesčių sistemos tobulinimo.

Analizuojant gyventojų pajamų mokestį (GPM) nustatyta, jog nepaisant greito atsigavimo po pandemijos, perskirstymas per biudžetą Lietuvoje išlieka žemas ir disponuojamų pajamų nelygybė yra viena didžiausių EBPO. Taip pat konstatuota, jog mokestinės naštos progresyvumas yra menkas, tam tikrais atvejais – regresyvus; aukščiausias progresinis laiptelis laikomas tik 1 proc. darbuotojų; santykinai mažos paskatos dirbti ir trūksta teisingumo, nes mokestinė našta priklauso nuo veiklos formos.

Rekomenduojama artimiausiu metu išlaikyti dabartinę nepamokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) nustatymo sistemą, tik NDP didinti susiejant su infliacijos ar darbo užmokesčio pokyčiais. Vidutiniu laikotarpiu – nustatyti fiksuotą NPD.

Taip pat rekomenduojama nustatyti tarpinį GPM tarifą tarp 20 ir 32 proc.: įvesti 24-28 proc. tarifą ties 2 VDU riba. Tokiu būdu į biudžetą būtų surenkama papildomai 50-112 mln. eurų.

Dėl skirtingos mokestinės naštos įvairioms veiklos formoms:

EBPO rekomendacijas dėl socialinių išmokų ir valstybinio socialinio draudimo pristatė SADM atstovė Jekaterina Navickė.

Rekomendacijos nedarbo socialinio draudimo išmokoms:

Anot EBPO, problema yra ne išmokų dydžiai, o mažos algos, todėl rekomenduojama kelti atlyginimus. Tai išspręstų ir nedarbo spąstų problemą.