Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė atstovauja organizacijai Azerbaidžano profesinių sąjungų konfederacijos 30-mečio jubiliejuje-konferencijoje.

Kalbėdama tarptautiniame profesinių sąjungų renginyje, I. Ruginienė papasakojo apie pasiekimus Lietuvoje bei įtvirtintas gerąsias praktikas, svarbias darbuotojams.

Daugiausiai ji koncentravosi į keturias temas: Darbo ginčų komisijas, Nacionalinę kolektyvinę sutartį, galimybę remti profesines sąjungas iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir, be abejo, Trišalę tarybą.

Pasak LPSK vadovės, kuri pati aktyviai dalyvauja Darbo ginčų komisijos veikloje, tokio instituto atsiradimas yra itin reikšmingas ginant darbuotojų teises bei teisėtus lūkesčius.

„Pamatėme, kad to poreikis išties didelis: daug darbuotojų kreipiasi į DGK, aktyviai naudojasi šia jiems suteikta platforma sprendžiant įvairius nesutarimus su darbdaviais. Paminėtina, kad šis mechanizmas gerai struktūrizuotas, subalansuotas, be to, kas labai svarbu – nemokamas. Vadinasi, panaikinamos potencialios finansinės kliūtys nukentėjusiems darbuotojams ginti savo teises“, – akcentavo I. Ruginienė.

Vienas iš „šviežių“ profesinių sąjungų pasiekimų – jau penktus metus pasirašoma Nacionalinė kolektyvinė sutartis, kuri pirmąkart galios visam viešajam sektoriui. Kitaip tariant – ir valstybės bei savivaldybių valdomoms įmonėms, viešosios įstaigoms. „Gerai tai, kad joje pavyko įtvirtinti papildomų naudų profesinių sąjungų nariams. Tarp jų – papildomos laisvos dienos saviugdai ar savanorystei, atostogos mokymuisi, papildomos laisvos dienos sveikatai gerinti“, – pasakojo ji.

Žinoma, šiame kontekste būtina paminėti ir Trišalę tarybą, kurioje vyriausybės atstovai ir socialiniai partneriai aptaria svarbiausius socioekonominius klausimus šalyje, ieško sprendimų įvairioms socialinėms ar ekonominėms problemoms, svarsto dėl ES teisinių iniciatyvų bei kita. „Matyt, svarbiausia paminėti, kad Trišalėje Taryboje kasmet tariamės dėl minimalios mėnesinės algos, nuo kurios priklauso ir bendras atlyginimų lygis Lietuvoje“, – prideda LPSK atstovė.

Galiausiai galima paminėti, kad Lietuvos profesinėms sąjungoms sustiprėti padėjo ir galimybė jas savanoriškai remti patiems gyventojams per gyventojų pajamų mokestį, kuomet dalis jo gali būti skiriama pasirinktai profesinei sąjungai. Vadinasi, darbuotojams tai nieko papildomai nekainuoja, o profesinės sąjungos įgalinamos geriau finansuoti savo veiklas.