2023 m. pradžioje Švedija pusmečiui perima vadovavimą Europos Sąjungos Tarybai. Pirmininkaujanti šalis užduoda toną politinei darbotvarkei, tad tai tiesiogiai aktualu profesinių sąjungų judėjimui visoje Europoje. Skelbiama, kad svarbiausi jos šio laikotarpio prioritetai yra saugumas, konkurencingumas, „žalioji“ ir energetinė transformacija bei demokratinės vertybės ir teisės viršenybė.

Saugumas ir vienybė

Pirmininkaudama Švedija ir toliau prioritetizuos ekonominę ir karinę paramą Ukrainai bei rems jos kelią integruojantis į ES, pirmiausia – Ukrainos atstatymą bei reformų, reikalingų prisijungiant prie ES, įgyvendinimą.

Švedija sieks sustiprinti ES ir jos gyventojų saugumą, todėl pabrėžia būtinybę suformuoti patikimą Europos saugumo ir gynybos politiką. Taip pat bus tęsiama kova su sienas peržengiančiu organizuotu nusikalstamumu, atliepiant teisėtus europiečių lūkesčius gyventi saugiose bendruomenėse.

Konkurencingumas

Norint atliepti ilgalaikius iššūkius būtina skirti dėmesį ekonominiam augimui. Europos stiprybė ir globali padėtis priklauso nuo mūsų ekonominių rezultatų, kurie glaudžiai susiję su vieninga rinka ir tarptautinės prekybos teikiamomis galimybėmis.

ES turi ir toliau teikti geriausias galimas sąlygas stipriai ir atvirai ekonomikai, pagrįstai laisva konkurencija, privačiomis investicijomis ir sėkminga skaitmenizacija.

Pastaba: profesinėms sąjungoms laisvos konkurencijos ir kliovimosi privačiomis investicijomis akcentavimas turėtų kelti nerimą, nes Europos profesinių sąjungų konfederacija pabrėžia viešųjų investicijų svarbą bei poreikį jas didinti, kad būtų sukurtos kokybiškos ir prieinamos paslaugos. Juolab, kad nekalbama apie darbuotojus ar darbo standartų užtikrinimą, jų gerinimą.

Žalioji ir energetinė transformacija

Švedija kovos su dabartinėmis aukštomis ir nepastoviomis energijos kainomis, kartu siekdama įgyvendinti ilgalaikę energetikos rinkos reformą.

Globalūs klimato kaitos iššūkiai reikalauja globalaus atsako, dėl to Europa turi būti sektinas pavyzdys ir įgyvendinti ambicingus klimato tikslus, kartu spartindama ekonominį augimą ir konkurencingumą. Dėl to turi būti greitinama energetinė pertvarka.

Pramonės ir technologinės transformacijos laikais pradininkai turi konkurencinį pranašumą. Europa jau lyderiauja šioje pertvarkoje. Bendri ES žingsniai link nepriklausomybės nuo iškastinio kuro būtini ne tik dėl žaliosios pertvarkos tikslų, bet yra ir mūsų saugumo klausimas. Europos įmonių teikiami žalieji sprendimai bus paklausūs ir gali padėti pasiekti žiedinę ekonomiką. Pertvarka į išteklius veiksmingai panaudojančią ateitį be iškastinio kuro pareikalaus didelių investicijų į inovatyvias industrijas, kurios geriausias idėjas gali paversti veikiančiais sprendimais. Tam turime suteikti teisingą reguliacinę struktūrą ir politiką, kad pritrauktume tokias investicijas.

Pastaba: vėlgi visas dėmesys verslui ir siekis jam sudaryti kuo geresnes sąlygas, darbuotojai, atskaitomybė ir kiti profesinėms sąjungoms svarbūs aspektai vėl neminimi; nerimą ypač kelia aspektas dėl kuo geresnio reguliacinės ir politinės situacijos sudarymo verslui – tai tikriausiai reiškia taisyklių, pareigų atlaisvinimą.

Demokratinės vertybės ir teisės viršenybė – ES pagrindas

ES paremta demokratinėmis vertybėmis, kas privedė prie sanglaudos, individualių laisvių, nediskriminavimo, geresnių ekonominių rezultatų ir didesnės globalios įtakos. Fundamentalių teisių ir teisės viršenybės principo gynimas yra esminis Švedijos pirmininkavimo elementas.

Visa Švedijos pirmininkavimo ES Tarybai programa –  čia (angl.).