BASTUN Rudens susitikimas

Spalio 25 d., antradienį, vyko Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklo (BASTUN) Rudens susitikimas. Pagrindinė jo tema – didėjantis skurdas ir nelygybė krizių akivaizdoje.

Tai pabrėžė ir susitikimą pradėjusi „DGB Nord“ atstovė, dabartinė BASTUN prezidentė Laura Pooth iš Vokietijos. Anot jos, Europai susiduriant su didelėmis problemomis (sudėtinga geopolitinė situacija, išaugusi energijos kaina, dėl aukštos infliacijos „suvalgomi“ darbuotojų atlyginimai), negalima leisti, kad sunkmečio našta neproporcingai gultų ant darbuotojų pečių. Juolab, kad yra nemažai kompanijų su dideliais pelnais. Daugeliui šalių susiduriant su ekonominėmis bėdomis, būtų sąžininga, jei tokių verslų perteklinių pelnų apmokestinimas būtų adekvatesnis ir padėtų visuomenėms suvaldyti neeilinius iššūkius.

Platformų darbuotojai

Prie augančios ekonominės ir socialinės nelygybės prisideda ir vis labiau įsigalinčios netipinės darbo formos. Dažnai jos nesuteikia nei stabilių adekvačių pajamų, nei saugių darbo sąlygų ar tinkamos socialinės apsaugos.

Pasak vieno iš pranešėjų – Tarptautinės darbo organizacijos Darbuotojų reikalų biuro (ILO ACTRAV) atstovo Rafael Peels, radus būdų organizuoti platformų darbuotojus į profesines sąjungas bei įgalinus juos kolektyviai derėtis, tai padėtų ne tik kurti sveikesnę ekonomiką, bet ir galėtų tapti teigiamu postūmiu pačioms profesinėms sąjungoms. Pastarųjų skaitlingumas pastaraisiais dešimtmečiais mažėja dėl besikeičiančios darbo rinkos, tad būtina ieškoti būdų prisitaikyti bei išlikti svarbiomis atstovaujant darbuotojų interesams.

Nemažai iniciatyvų jau įgyvendinamos. Pavyzdžiui, profesinės sąjungos ieško galimybių organizuoti darbuotojus naujuose ar potencialiai išaugsiančiuose sektoriuose (ne tik platformų, bet ir, sakykime, kylančioje „žaliojoje ekonomikoje“ ar itin visuomenėms senstant aktualėjančioje sveikatos ir ilgalaikės priežiūros srityje).

Taip pat daug dirbama „skaitmeninių profesinių sąjungų“ lauke („digital unionizm“). Šis sparčiai besivystantis reiškinys itin įvairiapusis bei turi didžiulį potencialą. Vis daugėja to praktinio panaudojimo formųL nuo skaitmeninėje erdvėje veikiančių organizacijų, iki nuotolinių profsąjunginių mokymų ar socialinių medijų išnaudojimo konstruktyvesniam „įprastos“ profesinės sąjungos narių bendravimui, informavimui ar mobilizavimui.

Anot Peels, tai, kaip prie pokyčių prisitaikys profesinės sąjungos, priklausys judėjimo ateitis. TDO tyrėjai išskiria net keletą galimų ateities scenarijų:

  • marginalizacija ir galimai išnykimas (tam daug įtakos turi ne tik netipinės darbo formos, bet ir visuomenės senėjimas – buvus stabilesniam įsidarbinimui, vyresnioji karta daugiau jungdavosi į profesines sąjungas) ;

  • dualizacija – profesinės sąjungos dirbs tarsi „dviguboje“ darbo rinkoje (dalis darbuotojų bus stabiliai įdarbinti, turės tinkamas socialines garantijas, galės kolektyviai derėtis, o dalis visuomenės bus nustumta į darbo rinkos „paraštę“ ir to neturės);

  • pakeitimas – profesines sąjungas pakeis kiti veikėjai (potencialiai nuo nevyriausybinių organizacijų iki privačių advokatų, atstovaujančių darbuotojams teisiniuose ginčuose);

  • atgaivinimas – profesinės sąjungos prisitaikys prie pokyčių ir pasinaudos naujos veiklos galimybėmis, įsitvirtins perspektyviose srityse ar sektoriuose, o iššūkiai taps keliu į sustiprėjimą ir jų reikšmės išaugimą.

Besikeičiantys darbo santykiai – didelė grėsmė profesinėms sąjungoms. Nežinau, ar tai tikslinga verslo strategija, bet bet kuriuo atveju tai veikia“, – dėl šio aspekto svarbos įspėjo R. Peels.

Komentuodama pranešimą, BASTUN prezidentė L. Pooth atkreipė dėmesį į tai, kad Europos šalyse netrūksta migrantų darbuotojų, dėl karo Ukrainoje padaugėjo pabėgėlių, kuriems reikia darbo. Veiksminga jų integracija į darbo rinką (ir per darbo rinką į visuomenę) ne tik pagreitintų procesus, bet ir yra neišnaudota sritis profesinėms sąjungoms pritraukti daugiau narių. Juolab, kad ši grupė ir taip pažeidžiamesnė, todėl profesinės sąjungos galėtų būti itin naudingos.

Pridėtina, kad dalyviams diskutuojant paminėtas paminėtas itin didelis iššūkis – tvarumo pasiekimas. Kadangi platformų darbas dažnai nėra ilgalaikis, stabilus, žmonės jame ilgai neužsilieka, nesijaučia įsipareigoję komandai ir dėl to vienus žmones greitai keičia kiti. Tai gerokai apsunkina darbuotojų organizavimą, jų apmokymus bei įgytų žinių vertingą panaudojimą tolesnėje profesinės sąjungos veikloje. Be to, negalima pamiršti, kad apskritai net ne visada platformų darbuotojai turi galimybę legaliai organizuotis ir bendrai atstovauti bendriems interesams.

Tuo metu TDO atstovas Magnus Berge pažymėjo, kad bet kuriuo atveju viskas atsimuša į vieną paprastą faktą – būtinybę profesinėms sąjungoms išplėtoti tokias paslaugas, kurios skatintų žmones jungtis. O tai – ne visada yra lengvas uždavinys.

Baltarusijos profesinių sąjungų aktyvistų padėtis negerėja

Per BASTUN Rudens susitikimą daug dėmesio sulaukė Nepriklausomų Baltarusijos profesinių sąjungų konfederacijos (BKDP) atstovės Lizavetos Merliak pranešimas apie neteisėto Lukašenkos režimo įkalintus BKDP lyderius ir aktyvistus. Šiuo metu ji su keletu kolegų iš BKDP dirba ne Baltarusijoje, bet dėl Baltarusijoje suimtų profesinių sąjungų narių gerovės.

Padėtis nėra gera ir baltarusiškos sistemos kontekste sunku tikėtis greito pagerėjimo. Daugiau turėtų paaiškėti lapkritį, kada numatyta nemažai aktyvistų teismų. Iš nuolat palaikomo kontakto su suimtųjų šeimomis matosi, kad situacija prastėja, daliessveikata blogėja. Daug jų ilgai nebuvo tinkamai pareikšti kaltinimai, o juos pareiškus akis bado šių neadekvatumas. Taip pat sudėtinga organizuoti teisinę gynybą, nes neretai iš „nepatogių“ advokatų atimamos licenzijos.

Pavyzdžiui, BKDP vadovui Aliaksandr gresia 12 metų kalėjimo. Neseniai prie jo kaltinimų pridėtas dar vienas straipsnis – Baltarusijos diskreditavimas tarptautiniame lygmenyje. Zinaida Mikhniuk jau anksčiau nuteista dvejiems metams „už prezidento įžeidimą“. Tarp suimtųjų profesinių sąjungų lyderių ir aktyvistų – Siarhei Antusevich, Iryna But-Husaim, Hennadz Fladynich, Vatsiau Areshka, Vasil Berasneu, Mirasiau Sabchuk, Yanina Malash, Mikhail Zharnak bei daug kitų. Tarp mėgstamų režimo kaltinimų – „didelis viešosios tvarkos sutrikdymas“. Tai dažnai reiškia tiesiog dalyvavimą protestuose. Yra ir suimtų studentų, kuriems gresia virš dvejų metų kalėjimo, nes šie tiesiog prisidėjo prie protestų.

Neverta nė sakyti, kad Baltarusijos nepriklausomoms sąjungoms yra ypač sudėtingi laikai, tad BKDP prašo tarptautinio solidarumo bei paramos.

Susitikimas baigėsi dalyvių pristatymais apie situaciją bei prioritetinius klausimus jų šalyse. Taip pat paskelbtos preliminarios būsimų susitikimų datos: 2023 m. vasario 14 d. planuojamas kitas nuotolinis BASTUN susitikimas, balandžio 18 d. – BASTUN Pavasario susitikimas gyvai, o rudenį – aukšto lygio Rudens susitikimas Vilniuje.

Pažeidžiamos Jūsų teisės darbe? Praneškite apie tai mums!