Vakar, birželio 10 d., vyko baigiamasis tarptautinio Baltijos jūros darbo forumo tvariam darbiniam gyvenimui projekto baigiamasis renginys. Projekto tikslas – sušvelninti Europos visuomenės senėjimo keliamas problemas, norintiesiems prailginti galimybes dirbti bei skatinti senjorų ekonominį aktyvumą bei aktyvų senėjimą.

 

Baigiamasis renginys buvo skirtas pristatyti esmines įžvalgas, kurias per trejus metus išgrynino įvairių sričių specialistai iš įvairių Baltijos jūros regiono valstybių. Tai – akademikai, ministerijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir socialiniai partneriai. Atskirose teminėse nuotolinėse dirbtuvėse dirbo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai.

 

Darbo jėgos trūkumas – didelė problema

 

Visuomenių senėjimas reiškia darbo jėgos mažėjimą. Tai yra vienas esminių iššūkių Europos Sąjungai. Vienas būdų tai spręsti – išlaikyti žmones darbo rinkoje ilgiau. Žinoma, tam reikia sudaryti palankias sąlygas ir prisitaikyti prie vyresnių darbuotojų poreikių – tiek pritaikant darbo vietas, tiek darbo sąlygas, investuojant į jų sveikatą. Sakykime, vienas būdų – lankstesnis ir trumpesnis darbo laikas, atsižvelgiant į besikeičiančią fiziologiją ar būtinybę prižiūrėti sergančius artimuosius. Tai reiškia didesnes sąnaudas darbdaviui, bet reikia suprasti, kad jos gali atsipirkti dešimtgubai, nes patirtis ir žinios ilgiau išlaikomos darbovietėje.

 

Nors darbo vietų pritaikymas vyresniems darbuotojams ateityje neišvengiamas, jei siekiame tvarių ekonominių ir socialinių problemų sprendimų, vis tik ne vienoje šalyje jau nuo 50 ar 55 metų darbuotojai susiduria su tiesiogine ar netiesiogine diskriminacija darbo rinkoje. Taip švaistomas svarbus žmogiškasis kapitalas bei mažėja ES konkurencingumas. Dėl to apsimoka kuo greičiau išguiti tokį darbdavių požiūrį ir pradėti iš anksto ruoštis dar sunkėsiančiai demografinei situacijai.

 

Juolab, kad daug Vakarų šalių didinamas (ar diskutuojama dėl tokios galimybės) vyrų ir moterų pensinis amžius.

 

Visuomenės senėjimo kontekste tiek politikams, tiek darbdaviams ir patiems darbuotojams reikia atkreipti dėmesį į keturis esminius aspektus:

• darbo sąlygas ir darbuotojų sveikatą;
• užimtumo galimybes bei mokymosi visą gyvenimą svarbą;
• lygybės siekį, ypač dėl amžiaus ir lyties;
• socioekonomines skatinamąsias bei kompensuojamąsias priemones.

 

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad samdomas darbas yra ne vienintelis pajamų šaltinis. Dėl to verta skatinti finansiškai bei padėti apmokyti vyresnius darbuotojus ne tik ieškoti darbo, bet ir susikurti darbo vietą. Verslumas, enterprenerystė tampa viena iš alternatyvų vyresniems žmonėms ne tik sugrįžti į darbo rinką, bet ir sukurti darbo vietų kitiems.

 

Lygybė apsimoka

 

Vienas iš svarbių aspektų nagrinėjant šią temą – lytis. Nors skirtingose valstybėse padėtis skiriasi, galima sakyti, kad nė vienoje jų nėra pasiekta visiškos vyrų ir moterų lygybės darbo rinkoje. Netgi Skandinavijoje.

 

Moterys neretai greičiau iškrenta iš darbo rinkos ir dėl to, jog pagal visuomenės stereotipus jos yra matomos (ir save pačios mato) kaip tas, kurios turi prižiūrėti sergančius artimuosius, dažniau rūpintis anūkais ir pan.

 

Be to, kadangi statistiškai moterys gyvena ilgiau nei vyrai, dažniau dirba sistemiškai nuvertinamuose sektoriuose (kaip švietimas, slauga, paslaugos) bei per darbinį gyvenimą gauna mažiau pajamų dėl motinystės atostogų bei kitų priežasčių, jų ankstyvas pasitraukimas iš darbo rinkos stipriai padidina skurdo senatvėje riziką.

 

Kai kuriose šalyse situacija itin aštri – pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lenkijoje vyresnių nei 55-eri metai darbuotojų moterų įsitraukimas į darbo rinką yra kur kas mažesnis. Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, dirba apie 64 proc. vyrų ir tik 41 proc. (!) moterų. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje situacija labiau subalansuota: 55-64 tarpsnyje darbo rinkoje dalyvauja 70,5 proc. vyrų ir beveik 67 proc. moterų.

 

Taigi, vyresni darbuotojai, o ypač moterys, daug kur yra per mažai panaudojamas ekonominis potencialas. O augant darbo jėgos trūkumui – vyresnių darbuotojų geresnis įgalinimas taps neišvengiamybe.

 

Pridėtina, kad daug darbuotojų galėtų ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje, jei taptų įprasta (atsižvelgiant į sveikatą bei poreikius) darbuotojo darbo laiką mažinti palaipsniui, t. y. leisti jiems dirbti dalį darbo dienos.

 

Taigi, visuomenių senėjimas ir darbo jėgos mažėjimas – vieni esminių iššūkių ES. Vis tik jau dabar žinoma nemažai receptų, kurie gali padėti. Vis tik tam reikės ne tik reguliarių darbdavių ar valstybės investicijų į mokymus, darbuotojų sveikatą, darbo vietų bei sąlygų pritaikymą, bet ir pačių darbuotojų požiūrio motyvacijos mokytis. Mokymasis visą gyvenimą ir kompleksinis dėmesys įvairių grupių didesniam įtraukimui į darbo rinkas privalo tapti norma.

 

Daug vertingos informacijos, ekspertų įžvalgas, šalių atvejų pristatymus šia tematika galite rasti čia.